Moksliniai tyrimai vis aiškiau įrodo, kad kasdienė fizinė veikla yra viena veiksmingiausių priemonių užkertant kelią dažnai pasitaikančioms lėtinėms ligoms, tokioms kaip vėžys, cukrinis diabetas ir kai kurios širdies bei kraujagyslių sistemos ligos. Žurnalas „Nature“ paskelbė tyrimą, kuris atskleidė ypač svarbius duomenis apie kasdienio aktyvumo svarbą ir jo poveikį mūsų sveikatai.
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo didelę grupę dalyvių, kuriems bent šešis mėnesius buvo naudojamos išmaniosios apyrankės, fiksuojančios jų žingsnių skaičių bei kitus aktyvumo rodiklius. Vidutinis dalyvių fizinis aktyvumas buvo stebimas ketverius metus, kas leido surinkti išsamią informaciją apie ilgalaikius fizinio aktyvumo poveikius sveikatai. Šie ilgalaikiai stebėjimai padėjo atskleisti, kaip skirtingas judėjimo intensyvumas koreliuoja su įvairių sveikatos problemų rizika.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis dienos žingsnių skaičius tiesiogiai susijęs su mažesne nutukimo, aukšto kraujospūdžio bei diabeto rizika. Išskirtinį dėmesį mokslininkai skyrė optimaliai žingsnių per dieną ribai – 8000–9000. Nustatyta, kad būtent šis intervalas yra efektyvus kovojant su hipertenzija bei cukriniu diabetu. Įdomu, kad surpassavus šią ribą didesnis žingsnių skaičius nebeatneša ženkliai papildomos naudos – tyrimas parodė, jog daugiau nei 9000 žingsnių per dieną jau nedidina sveikatos apsaugos efektyvumo šių ligų kontekste.
Aktualios rizikos sveikatai mažėjimas
Atliekant giluminę analizę paaiškėjo, kad maždaug 8200 žingsnių per dieną slenkstis yra itin svarbus: nuo šio taško prasideda reikšmingas nutukimo, miego apnėjos bei didžiojo depresinio sutrikimo rizikos mažėjimas. Taip pat buvo pastebėta, kad asmenims, turintiems perteklinį svorį, padidinus žingsnių skaičių iki apie 11000 per dieną, svorio mažinimo efektyvumas išaugo, o nutukimo rizika sumažėjo net 64 proc. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas yra itin veiksminga priemonė kovojant su antsvoriu ir su tuo susijusiomis sveikatos problemomis.
Praktiniai patarimai kasdienei veiklai
Rekomenduojama aktyvumo norma – skirti bent 30–40 minučių kasdieniam vaikščiojimui arba kitokiai fizinei veiklai, kuri didina širdies susitraukimų dažnį ir pagerina kraujotaką.
Tai gali būti pasivaikščiojimai parke, intensyvus ėjimas, laipiojimas laiptais ar net žingsniavimas vietoje, pavyzdžiui, žiūrint televiziją. Svarbiausia išlaikyti nuoseklumą ir įtraukti judėjimą į kasdienius įpročius, nes šiuolaikinis sėdimas gyvenimo būdas didina riziką susirgti daugeliu lėtinių ligų.
Be to, reguliarus vaikščiojimas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, mažina streso lygį, gerina nuotaiką ir miego kokybę. Todėl ši paprasta veikla tinka visų amžiaus grupių žmonėms ir yra svarbi prevencinė priemonė, leidžianti išvengti ne tik vėžio bei diabeto, bet ir kitų sveikatos sutrikimų.
Apibendrinant, kasdienis fizinis aktyvumas – ypač pasivaikščiojimas – yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų rūpintis savo sveikata, užkirsti kelią daugeliui sunkių ligų ir išlaikyti gerą gyvybingumą. Mokslininkų rekomendacijos rodo, kad siekiant išvengti lėtinių ligų optimalu nueiti bent 8000 žingsnių per dieną, o esant antsvoriui šis skaičius gali būti ir kiek didesnis, siekiantis 11000 žingsnių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.