Šie metai neurologijos ir neurobiologijos srityje yra ypatingai produktyvūs mokslininkams visame pasaulyje. Kovo mėnesį buvo atrastas naujas organas žmogaus organizme – tarpaudinis organas, pavadintas „interstitium“. Šis atradimas pažadino viltį geriau suprasti, kaip vystosi tam tikros ligos, tokios kaip vėžys, bei kokie mechanizmai lemia odos elastingumo pokyčius su amžiumi.
Tačiau šį kartą mokslininkai žengė dar toliau, nustatydami vieną iš pagrindinių skirtumų, kuris atskiria žmogaus smegenis nuo gyvūnų. Ši dilema buvo iš dalies išspręsta atradus visiškai naują smegenų ląstelių tipą, kurio iki šiol nebuvo matyti pelių ar kitų gyvūnų smegenyse, todėl ši ląstelė gali turėti svarbų vaidmenį žmogaus smegenų unikalumui ir funkcionalumui.
Naujoji smegenų ląstelė – erškėtrožės neuronas
Tyrėjų komanda, kuriai vadovavo Edas Leinas iš Aleno instituto ir Gaboras Tamasas iš Segedo universiteto Vengrijoje, atrado šią naują smegenų ląstelių klasę, pavadintą erškėtrožės neuronais. Šio pavadinimo ląstelės gavo dėl savo formos – pluoštai, supantys ląstelės centrą, primena išskleistų rožės žiedlapių struktūrą.
Šie neuronai priskiriami slopinančiųjų neuronų klasei, kurie veikia stabdydami kitų neuronų aktyvumą. Nors mokslininkai kol kas dar negali užtikrintai teigti, kad šis neuronas yra unikalus tik žmonėms, jo nebuvimas graužikų smegenyse rodo, kaip yra sudėtinga paremti žmogaus smegenų ligų tyrimus gyvūnų modeliais.
Kompleksiškumo ir unikalumo paieškos smegenyse
Tyrimų metu buvo naudojami audinių pavyzdžiai iš mirusių žmonių smegenų, paimti iš viršutinio žievės sluoksnio – sudėtingiausios smegenų dalies, atsakingos už sąmonę ir daugelį pažintinių funkcijų. Šios srities išsamus tyrimas – neuromokslų mokslo kertinis akmuo, siekiant atskleisti sudėtingiausias smegenų paslaptis.
Aleno instituto ir Segedo universiteto mokslininkų bendradarbiavimas suteikė galimybę taikyti skirtingus metodus: elektrofiziologinius, morfologinius ir genetinius, leidžiančius geriau suvokti, kaip šios specializuotos ląstelės veikia ir sąveikauja su kitomis smegenų struktūromis.
Erškėtrožės neuronų funkcija ir reikšmė
Viena iš išskirtinių šių neuronų savybių – gebėjimas kontroliuoti informacijos srautą labai selektyviai ir tiksliai, prisitvirtindami tik prie vienos konkrečios kitos neuronų struktūros. Šis mechanizmas primena automobilio stabdžių sistemą, leidžiančią stabdyti judėjimą tik tam tikrose vietose, suteikiant galimybę tiksliai reguliuoti smegenų veiklą.
Tolimesni tyrimai yra orientuoti į erškėtrožės neuronų paiešką kitose smegenų srityse bei jų vaidmens neuropsichiatrinių sutrikimų atvejais įvertinimą, kuris gali atverti naujas gydymo galimybes ir supratimą apie smegenų veiklos mechanizmus.
Neuromokslininkai pabrėžia, kad nors dauguma mūsų organų funkcijų gali būti tiriamos gyvūnų modeliais, smegenų sudėtingumas, kuris daro mus žmonėmis, yra panašiai nepakartojamas. Šis atradimas suteikia naują perspektyvą tyrimų kryptims ir pabrėžia žmogaus smegenų unikalumą bei svarbą gilinamam moksliniam tyrimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.