Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai yra itin prasti: vyrai mūsų šalyje vidutiniškai gyvena beveik dešimtmečiu trumpiau nei moterys, o sveiko gyvenimo trukmė siekia vos 58,9 metų. Šie skaičiai atspindi ne tik medicinines problemas, bet ir elgesio modelius bei prieigos prie paslaugų klausimus, kurie lemia vėluojančią diagnostiką ir sunkesnę ligų eigą.
Elgesio modeliai ir stereotipai
Šeimos gydytojas Ignas Klėjus konstatuoja: „Pagal sveiko gyvenimo trukmę, pastaraisiais metais Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste užėmė 25 vietą. Šie skaičiai rodo ne tik mūsų visuomenės potencialą sveikatos priežiūros srityje, tačiau ir tam tikrus elgesio modelius, kuriais pasižymi vyrai.
Jie į gydytojus kreipiasi rečiau, dažniau ignoruoja pirmuosius negalavimus, nėra linkę imtis veiksmų, kad užkardytų rimtas ligas“, − sako I. Klėjus.
„Vyrai yra linkę simptomus „ištverti“ arba laukti, kol jie praeis savaime, todėl dažnai į gydytojus kreipiasi pavėluotai.Tarp vyrų dažniau paplitę žalingi įpročiai, įskaitant rūkymą ir alkoholio vartojimą. Vyrų sveikatai įtakos turi ir su tariamu vyriškumu bei „stipriąja lytimi“ susiję stereotipai – įsitikinimas, kad rūpestis sveikata yra silpnumo ženklas“, – sako gydytojas.
Kokios ligos dažniau nustatomos ir kodėl ankstyva diagnostika svarbi
Vyrams dažniau diagnozuojami plaučių, storosios žarnos, kepenų ir skrandžio vėžiai bei prostatos ligos. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos vyrams pasireiškia maždaug dešimtmečiu anksčiau nei moterims. Dėl to ypač svarbu neatidėlioti profilaktinių tyrimų ir konsultacijų, net jei simptomai atrodo menki.
„Sveikatos problemų neretai nustatoma ir jauniems vyrams: dvidešimtmečiams gali būti ryškus vitamino D ar geležies trūkumas, skydliaukės sutrikimai, virškinimo ar žarnyno problemos.
Kaip greičiau patekti pas gydytoją
Vienas iš šiuolaikinių rūpesčių – sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Tyrimas, atliktas „Lietuvos draudimo“ užsakymu, parodė, kad vyrams (73 proc.) dar labiau nei moterims (67 proc.) yra svarbi galimybė greitai patekti pas gydytoją. Deja, valstybinėse įstaigose specialistui kartais tenka laukti kelis mėnesius: apie trečdalis pacientų laukia 2–3 mėnesius, o apie ketvirtadalis – daugiau nei tris mėnesius. Tokios eilės atbaido ypač nekantresnius vyriškos lyties pacientus.
Privati paslauga gali būti išeitis: remiantis tyrimo rezultatais, 35 proc. privačių gydymo įstaigų lankytojų, norėdami patekti pas gydytoją specialistą, laukia iki 3 darbo dienų. Jie taip pat dažniau yra patenkinti patekimo terminais (48 proc.) nei tie, kurie daugiausia lankosi valstybinėse įstaigose (18 proc.).
Gydytojų praktinės rekomendacijos
Šeimos gydytojas siūlo paprastus, bet veiksmingus žingsnius: bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, aptarti gyvenimo būdą ir rizikos veiksnius bei atlikti pagrindinius tyrimus. Apie 45–50 gyvenimo metus rekomenduojama atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, lipidų profilį ir įvertinti kepenų, inkstų bei skydliaukės funkcijas. „Vis tik tyrimų pradžią neturėtų lemti vien tik amžius. Jei šeimos narių rate yra buvę ankstyvų infarktų, insultų, prostatos ar storosios žarnos vėžio atvejų, tyrimus reikėtų pradėti gerokai anksčiau ir atlikti juos dažniau.
Genetinė rizika yra vienas reikšmingiausių sveikatos veiksnių, todėl atsakinga profilaktika gali iš esmės pakeisti ligos eigą arba padėti jos visiškai išvengti“, – pabrėžia gydytojas.
Galiausiai gydytojas primena paprastą tiesą: „Kiekvienas puoselėja norą gyventi ilgai, būti tėvu, tapti seneliu. Rūpintis sveikata nėra silpnumo ženklas – tai atsakomybė už saugią savo ateitį“, – pabrėžia I. Klėjus. Prevencija, laiku atlikti tyrimai ir sveikesnis gyvenimo būdas gali reikšmingai pagerinti vyro sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.