Jodas yra vienas iš svarbiausių mikroelementų, būtinas tinkamai skydliaukės funkcijai užtikrinti. Šis mineralas dalyvauja gaminant skydliaukės hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir net smegenų vystymąsi. Skydliaukės hormonai yra gyvybiškai svarbūs visiems kūno procesams, todėl jodo svarba mūsų sveikatai yra neišmatuojama.
Jodo reikšmė organizmo funkcionavimui
Jodas yra būtinas baltymų gamybai, kurie dalyvauja skydliaukės hormonų formavime. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, o tai reiškia, kad jie tiesiogiai veikia energijos suvartojimą, kūno temperatūrą, širdies ritmą ir daugelį kitų fiziologinių procesų. Ypač svarbu, kad jodas yra būtinas nėščioms moterims, nes jie užtikrina vaisiaus smegenų ir nervų sistemos tinkamą vystymąsi. Jodo trūkumas nėštumo metu gali sukelti rimtų intelekto sutrikimų, o vaikams – fizinės ir protinės raidos sutrikimus.
Kur randamas jodas ir kaip jo gauti pakankamai?
Mūsų organizmas pats negamina jodo, todėl visą reikalingą kiekį turime gauti su maistu. Daugiausia jodo randama jūros gėrybėse, pavyzdžiui, jūros dumbliai, menkė, austrės, krevetės, tunas, taip pat pieno produktuose, kiaušiniuose bei joduotoje druskoje. Įdomu tai, kad jūros dumblių 10 gramų porcija gali aprūpinti net pusantro paros rekomenduojamo jodo kiekio. Vaizdžiai tai rodo, kokia svarbi yra tinkama mityba užtikrinant šio mikroelemento kiekį organizme.
Jodu papildomai praturtinama druska yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, kovojant su jodo trūkumu. Kai kuriose šalyse yra įstatymais reglamentuota naudoti joduotą druską duonos gamyboje, taip siekiant sumažinti jodo trūkumo rodiklius visuomenėje. Tačiau verta nepamiršti, kad per didelis jodo kiekis taip pat gali pakenkti sveikatai.
Rekomenduojama paros norma ir trūkumo simptomai
Jodo poreikis priklauso nuo amžiaus ir fiziologinės būklės. Suaugusiesiems rekomenduojama paros norma yra apie 150 mikrogramų, o nėščioms ir žindančioms moterims – atitinkamai 220 ir 270 mikrogramų per dieną.
Nepakankamas jodo kiekis organizme gali sukelti hipotirozę – skydliaukės veiklos sutrikimą, pasireiškiantį nuovargiu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, depresija ir kartais gūžiu (struma). Negydomas jodo trūkumas gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių, ypač vaikų ir nėščių moterų sveikatai.
Jodo perteklius ir jo poveikis
Verta atkreipti dėmesį, kad per didelis jodo suvartojimas taip pat kelia pavojų. Viršijus 1100 mikrogramų paros normą, gali atsirasti šalutinių poveikių, tokių kaip metalo skonis burnoje, deginimo pojūtis, skrandžio sutrikimai, o ilgainiui – net skydliaukės ligos, įskaitant hipertirozę, tiroiditą ar skydliaukės vėžį. Todėl jodo papildų vartojimas turėtų būti kontroliuojamas ir primygtinai rekomenduojama prieš tai pasitarti su gydytoju, ypač sergant skydliaukės ligomis.
Kada verta papildomai vartoti jodą?
Ypač svarbu planuojančioms nėštumą bei nėščioms ir žindančioms moterims užtikrinti tinkamą jodo kiekį, siekiant formuoti sveiką vaisių ir kūdikį. Kai kurioms moterims gali prireikti papildomų jodo papildų, tačiau jų vartojimą būtina suderinti su gydytoju, nes dažnai užtenka subalansuotos mitybos ir joduotos druskos. Be to, žmonėms, sergantiems tam tikromis skydliaukės ligomis, papildų vartojimas gali būti netinkamas ir žalingas.
Apibendrinant, jodas – tai gyvybiškai svarbus mikroelementas, kurio žinomas vaidmuo skydliaukės funkcijoje ir bendroje sveikatoje. Tinkama mityba ir atsakingas požiūris į jodo vartojimą leidžia išvengti tiek ligų, susijusių su jo trūkumu, tiek su pertekliumi. Svarbiausia – žinoti savo organizmo poreikius ir pasitarti su sveikatos specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.