Gydytojas įspėja, kad mielas naminis gyvūnas neturėtų tapti įprastu lovos partneriu. Nors daugeliui žmonių katė suteikia komfortą ir gerina nuotaiką, artimas ir ypač naktinis kontaktas gali padidinti užsikrėtimo įvairiomis infekcijomis ir sukelti alerginių reakcijų. Svarbu suvokti, kokios rizikos realios ir kaip jų išvengti, ypač namuose, kuriuose gyvena vaikai, nėščios moterys arba imunodeficitiniai asmenys.
Rizikos ir ligos
Katės gali nešioti įvairius parazitus ir bakterijas. Minimos galimos problemas apima helmintozes (kirminus), pūslelinę, chlamidiozę, salmoneliozę, tuberkuliozę ir tularemiją. Dalis šių infekcijų plinta per artimą kontaktą, užterštą aplinką arba per užkrėstą maistą.
Ypatingą dėmesį reikia skirti toksoplazmozei, kurią sukelia parazitas Toxoplasma gondii. Tyrimai, tarp jų ir Kopenhagos mokslininkų darbai, rodo siejusį toksoplazmos buvimą organizme su tam tikrų neurologinių sutrikimų rizika. Be to, toksoplazmozė gali pažeisti tinklainę ir sukelti rimtų akių komplikacijų. Užsikrėsti galima kontaktuojant su kačių išmatomis, tad rizika didėja, jei katė vaikšto lauke arba minta žalia mėsa.
Kita specifinė problema – kačių įbrėžimų liga (felinozė), kurią dažniausiai sukelia bakterija Bartonella henselae. Per odos mikrožaizdas bakterijos gali patekti į limfinius mazgus, sukelti jų uždegimą, karščiavimą, silpnumą ir skausmingas opas. Vaikai ir asmenys su nusilpusiu imunitetu yra ypač pažeidžiami.
Taip pat gyvūnų pleiskanos, plaukai ir seilės yra stiprūs alergenai. Naktinis miegas kartu padidina kontakto trukmę, todėl gali paūmėti alergijos ar astmos simptomai, ypač jei katė miega tiesiai ant pagalvės arba ant antklodės.
Prevencija ir rekomendacijos
Vis dėlto katė gali likti mylimu šeimos nariu, jei laikomasi paprastų higienos ir priežiūros taisyklių. Medikai rekomenduoja:
— neleisti gyvūnui miegoti vienoje lovoje su žmogumi, ypač ant pagalvės;
— reguliariai atlikti dehelmintaciją ir veterinarinius sveikatos patikrinimus;
— plauti rankas po kontakto su gyvūnu ir prieš maisto ruošimą;
— apdoroti įbrėžimus ir įkandimus antiseptikais ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda infekcijos požymių;
— vengti kačių tvarkymo nėštumo metu, ypač kaupti tvartelius ir keisti kraiką (jei neįmanoma – naudoti pirštines);
— neleisti gyvūnams valgyti žaliavos ar lauke sugauto grobio; laikyti kates patalpose arba riboti jų lauko kontaktus;
— reguliariai valyti namus, siurbti su HEPA filtrais ir skirti miegamąją zoną be gyvūnų, kad sumažintumėte alergenų koncentraciją.
Apibendrinant, katė gali būti puikus kompanionas ir teikti emocinę paramą, tačiau sveikatos sumetimais verta vengti nuolatinio artimo naktinio kontakto ir laikytis prevencinių priemonių. Ypač svarbu rūpintis higiena ir reguliarų gyvūno sveikatos patikrinimą, kad tėvai bei kiti rizikos grupės asmenys galėtų saugiai gyventi su augintiniu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.