Vaiką su negalia į Santarų polikliniką vežusių tėvų patirtis atkreipė dėmesį į sveikatos priežiūros įstaigų kasdienybės problemas – šeima susidūrė su tuo, ką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vėliau pripažino diskriminacija. Incidentas parodo, kad net ir formaliai numatytos teisės gali būti ignoruojamos praktikoje, o tai ypač skaudžiai veikia pažeidžiamus asmenis ir juos prižiūrinčius artimuosius.
Kas įvyko
Pareiškėjai nurodė, kad nors turėjo teisę statyti automobilį prie poliklinikos įėjimo ir turėjo specialų ženklinimą „Asmuo su negalia“, apsaugos darbuotojas atsisakė pakelti užtvarą. Tėvai prašė leisti trumpam privažiuoti, paaiškino, jog jų sūnus dėl lūžusios kojos negali savarankiškai judėti, tačiau išgirdo, kad vietų nėra. Vienas iš tėvų buvo priverstas parnešti vaiko vežimėlį, įkelti vaiką rankomis, o netrukus vežimėlis išsprūdo ir nuriedėjo nuokalne. Situaciją apsunkino ir susidarusi automobilių spūstis prie užtvaro.
Reakcija ir pareiškimai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pradėjusi tyrimą, konstatavo, kad šeima patyrė diskriminaciją dėl negalios. Santaros klinikos patvirtino, kad transporto priemonės su atitinkamu ženklinimu arba gabenančios asmenis su negalia, pateikus dokumentus, turi teisę įvažiuoti į teritoriją nepriklausomai nuo aikštelių užimtumo. Apsaugininkas teisinosi dideliu lankytojų srautu ir teigė, kad tai nebuvo skubios pagalbos atvejis; vėliau jis atsiprašė.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, „Apmaudu, kad žmonės su negalia ar jais besirūpinantieji vis dar priversti susidurti su situacijomis, kai jų pažeidžiamumas dar labiau didinamas, ar tai būtų automobilių statymo problemos, ar neprieinami viešieji pastatai ir erdvės“, – teigė ji. Tarnyba pripažino, kad Santaros klinikos pažeidė Lygių galimybių įstatymą ir įstaigai skirtas įspėjimas; apsaugos darbuotojas įspėtas, o pakartotiniams darbo drausmės pažeidimams gresia darbo sutarties nutraukimas.
Platesnis kontekstas ir praktiniai patarimai
Tarnyba fiksuoja nuoseklų skundų dėl diskriminacijos dėl negalios augimą: 2022 m. gauti 48 skundai, 2023 m. – 49, 2024 m. – 67, o pernai dėl diskriminacijos negalios pagrindu buvo gauta 125 skundai, daugiau nei pusė – susiję su vartotojų teisių apsauga. Šie rodikliai rodo, kad problemos nėra vienadienės: reikia tiek valstybinės priežiūros, tiek įstaigų vidinės kultūros pokyčių.
Jei panašioje situacijoje susiduriate su neprieinamumu ar atsisakymu suteikti paslaugą, verta fiksuoti įvykį (laiku daryti nuotraukas, įrašyti liudytojų kontaktus), prašyti raštiško paaiškinimo iš įstaigos ir kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar vietos savivaldybę. Sveikatos įstaigos turi užtikrinti prieinamumą ir mokyti darbuotojus, kaip elgtis su neįgaliais asmenimis ar juos lydinčiais asmenimis.
Šis atvejis primena, kad teisės ir gerosios praktikos taisyklės privalo būti taikomos kasdienybėje, o ne tik dokumentuose. Tik nuosekli kontrolė, darbuotojų mokymai ir sąmoningumo didinimas gali sumažinti panašių incidentų skaičių ir užtikrinti orų bei saugų priėjimą prie sveikatos paslaugų visiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.