Gražų birželio vakarą kaimo gyventojas Albinas pasijuto blogai: pakilo temperatūra, skaudėjo galvą ir kūną, jis jautėsi lyg sirgtų gripu. Iš pradžių vyriškis manydamas perkaitimą neieškojo skubios pagalbos, tačiau po dviejų dienų būklė pablogėjo ir jis buvo pervežtas į Kauno klinikas. Atlikta kompiuterinė tomografija atskleidė sunkią diagnozę – nekrozinis ūminis kasos uždegimas su pūliniu šalia kasos ir sepsis.
Pirmas tokio tipo atvejis Kaune
Tradiciniai gydymo metodai tokiu atveju nebuvo tinkami, todėl Kauno klinikų specialistai nusprendė taikyti minimaliai invazinę procedūrą – pūlinio drenažą kontroliuojant kompiuteriniu tomografu. Operacijai suvienytos Chirurgijos ir Radiologijos klinikų pajėgos, o procedūra Kauno klinikose atlikta pirmą kartą.
„Siekiame maksimalaus saugumo pacientui, atsakingai parenkame gydymo taktikas, todėl daugelio intervencijų nebeįsivaizduojame be daugiadalykės komandos.
Ši operacija taip pat nebuvo išimtis – pirmą kartą Kauno klinikose buvo atliktas minimaliai invazinis pūlinio prie kasos drenavimas, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu.
Tokia operacija mažina komplikacijų tikimybę, pooperacinis laikotarpis būna daug lengvesnis ir pacientas po operacijos gali greičiau grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą“, – pasakojo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas dr. Tomas Vanagas.
Paciento istorija ir intervencijos priežastys
Albinas prisiminė, kad anksčiau buvo sirgęs ūminiu pankreatitu, tačiau nesitikėjo pakartotinio paūmėjimo. „Jau anksčiau esu sirgęs ūminiu pankreatitu ( nekrozinis kasos uždegimas_), tačiau nemaniau, jog situacija galėtų pasikartoti. Gražų birželio dienos vakarą netikėtai pasijaučiau lyg susirgęs gripu: pakilo temperatūra, laužė kaulus, skaudėjo galvą. Iš pradžių galvojau, jog perkaitau saulėje, – gyvenu kaime, tą dieną dirbau lauke, todėl minties apie tai, jog atsinaujino problemos su kasa, neturėjau“. Po diagnostikos paaiškėjo, kad šalia kasos susiformavo pūlinio ertmė su dujų intarpais ir vystėsi sisteminė infekcija – sepsis.
Kaip vyko procedūra ir kodėl ji reikalinga
Atvira operacija tokiu atveju būtų sudėtinga ir rizikinga: ji gali suardyti organizmo natūralius apsauginius barjerus ir pailginti pasveikimo laikotarpį. Minimaliai invazinė drenažo procedūra leidžia pašalinti pūlius per mažą pjūvį, išlaikant apsauginius audinių sluoksnius ir sumažinant komplikacijų riziką. Dėl dujų intarpų ultragarsas nebuvo pakankamai informatyvus, todėl intervencija atlikta, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu – tai užtikrina tikslų adatos ir dreno kelius, saugant aplinkinius organus.
Radiologijos klinikos gydytojo radiologo Domo Golubicko vadovaujama komanda kartu su chirurgais atliko drenažą kompiuterinio tomografo vaizdais kontroliuojant. „Šiuo konkrečiu atveju ne tik diagnozavome pakitimus, bet kartu su chirurgais atlikome ir gydomąją procedūrą. Kompiuterinės tomografijos metodas leido vizualizuoti tam tikras intervencijai reikalingas zonas. Dėl šios priežasties pacientui tekusi apšvitos dozė buvo minimali, o rezultatus – optimalus“, – kalbėjo gydytojas radiologas.
Ką svarbu žinoti apie pankreatitą?
Ūminis kasos uždegimas (pankreatitas) gali būti sukeltas tulžies pūslės akmenligės, netinkamo mitybos režimo, kai kurių vaistų arba infekcijų. Apie 20 proc. atvejų priežastis lieka nežinoma. Sunkiais atvejais kasos fermentai pažeidžia pačią kasą ir kitas organizmo sistemas, todėl laiku diagnozavus ir pasirinkus tinkamą gydymą gyvybė išgelbėjama.
Albinas jaučiasi geriau ir palaipsniui atgauna jėgas. „Supratau, jog vasaros darbus turėsiu kuriam laikui užmiršti“, – kalbėjo pacientas, šiuo metu sėkmingai sveikstantis po operacijos. „Nuo pirmos minutės ligoninėje jaučiausi ramiai ir žinojau, kad esu patikimose rankose – visi gydytojai aiškino, kas ir kodėl bus atliekama, kartu aptarėme procedūros eigą. Esu labai dėkingas visiems gydytojams ir slaugytojams, jog šiandien galiu gyventi be skausmų“, – šypsojosi pacientas Albinas.
Kauno klinikose šiuo metu atliktos dvi minimaliai invazinės kasos pūlinio drenavimo operacijos, kontroliuojant kompiuteriniu tomografu, ir šis metodas tampa svarbia alternatyva atviroms operacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.