Maisto papildai ir vitaminai yra didžiulė sveikatos pramonės dalis, pasauliniu mastu sudaranti daugiau nei 177 milijardų JAV dolerių apyvartą. Kasmet milijonai žmonių investuoja į įvairius vitaminų preparatus, tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą ar išvengti ligų. Pavyzdžiui, apie 59 milijonai amerikiečių reguliariai vartoja maisto papildus, vidutiniškai išleisdamas po 510 dolerių per metus. Tačiau ekspertai įspėja, kad dažnai tokios išlaidos būna be reikalo.
JAV šeimos medicinos centrų sąjungos klinikinių operacijų vicepirmininkas, dr. Matthew Silvis, pabrėžia, kad daugumai žmonių, besilaikančių subalansuotos mitybos principų, maisto papildai nėra būtini. Jei žmogus kasdien gauna pakankamai vaisių, daržovių ir kitų maistingų produktų, papildomų vitaminų vartojimas praktiškai neduoda jokios papildomos naudos. Dėl to nereikėtų manyti, kad papildai yra lengva ir saugi priemonė pasiekti geresnę sveikatą.
Kada maisto papildai yra būtini?
Nors daugeliui papildai gali būti nereikalingi, yra tam tikrų žmonių grupių, kuriems jų vartojimas iš tiesų yra svarbus. Pirmiausia tai – nėščios moterys, kurioms reikia folio rūgšties, siekiant sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką. Taip pat pagyvenę asmenys, ypač turintys osteoporozės riziką, kuriems gali būti naudingi kalcio ir vitamino D papildai, stiprinantys kaulus. Be to, asmenys, besilaikantys veganų dietos arba sergantys celiakija, gali turėti sutrikimų įsisavindami tam tikras maistines medžiagas, todėl jiems rekomenduojama vartoti multivitaminus, kad užtikrintų organizmo poreikį reikalingoms medžiagoms.
Perteklius – naudos neduoda, gali pakenkti
Verta atkreipti dėmesį, kad vartojant papildus be būtinybės, organizmui dažniausiai jie nėra įsisavinami, o tiesiog pašalinami su šlapimu. Paties M. Silvio žodžiais, „jei jūsų mityba gerai subalansuota ir vis tiek vartojate maisto papildus, tuomet tiesiog šlapinatės vitaminais“. Tai reiškia, kad išleistos lėšos dažnai yra išmestos veltui. Be to, yra nustatyta maksimali vitaminų kiekio riba, kurią organizmas gali efektyviai panaudoti.
Vartojant vitaminus per didelėmis dozėmis gali išsivystyti rimtų sveikatos problemų.
Pavyzdžiui, vitamino A perteklius gali sukelti hipervitaminozę – būklę, kuri pasireiškia regėjimo sutrikimais, odos pakitimais, kaulų skausmais ir kepenų pažeidimais. Todėl svarbu nevartoti papildų be gydytojo konsultacijos. Pravartu pasitarti su specialistu, ar tikrai jūsų organizmui reikia papildomų vitaminų ir maistinių medžiagų, ir jei taip, kokius bei kokiomis dozėmis.
Ar vitaminas C tikrai padeda?
Ypač daug dėmesio sulaukia vitaminas C, kurį daugelis vartoja tikėdamiesi apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar greičiau pasveikti. Visgi nėra tvirtų mokslinių įrodymų, kad vitaminų C papildai reikšmingai keistų ligos eigą arba trumpintų jos trukmę. Dėl to specialistai ragina nesikliauti papildomais vitaminais kaip panacėja nuo užspringimų ar infekcijų.
Galų gale, sveika ir įvairi mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, gera miego kokybė bei streso valdymas yra efektyvesnės priemonės palaikyti organizmo sveikatą nei papildų vartojimas be reikalo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.