Pastarosiomis dienomis aukštos oro temperatūros ir tvankus karštis tampa rimtu iššūkiu širdies ir kraujagyslių sistemos sergantiems žmonėms. Pavojus didėja ne tik dėl paties karščio, bet ir dėl protu suprantamai dažnai nenustatyto padidėjusio cholesterolio kiekio, kuris ilgainiui silpnina kraujagysles ir padidina infarkto bei insulto riziką. Aptariame, kokios problemos kyla ir kaip apsaugoti sveikatą vasaros metu, remdamiesi kardiologės Mildos Kovaitės patarimais.
Kodėl karštis pavojingas širdžiai
“Karštą dieną didžiausia apkrova tenka širdžiai ir kraujagyslių sistemai, kuri dalyvauja termoreguliaciniuose procesuose.
Sušilus oro temperatūrai organizmas saugosi nuo perkaitimo: išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis.
Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, sutinsta kojos ir rankos, atsiranda silpnumas, nuovargis, deguonies trūkumas, sunkumas širdies plote, galvos svaigimas.
Dėl kaitros išsausinto oro ima trūkti deguonies ir, jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas ir didėja trombų susidarymo tikimybė – tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes sukelia insulto ir infarkto riziką“, – karštų orų poveikį organizmui atskleidžia kardiologė M.Kovaitė.
Net sveiki žmonės ilgiau būdami karštyje gali pajusti silpnumą, pykinimą ar regėjimo sutrikimus – tai ženklai, kad organizmo termoreguliacija ir širdies veikla išgyvena stresą. Dehidratacija, elektrolitų (ypač kalio ir magnio) netekimas gali sukelti aritmijas, raumenų trūkčiojimus ir bendrą funkcijų sutrikimą.
Kaip saugotis vasaros karštyje
Pagrindinės gairės paprastos, bet svarbios: vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 11 iki 16 val., dėvėti galvos apdangalą ir lengvus, šviesius drabužius, būti pavėsyje arba kondicionuojamose patalpose. Intensyvią fizinę veiklą ar sunkų fizinį darbą geriau atlikti anksti ryte arba vakare.
Hidratacija yra raktas: rinkitės kambario temperatūros vandenį, negazuotą mineralinį vandenį arba žaliąją arbatą, vengdami per daug kofeino, alkoholio, saldžių gėrimų ir saldiklių turinčių produktų.
Šie gėrimai skatina skysčių netekimą ir gali pabloginti būklę.
Mityba, papildai ir natūralios priemonės
Vasarą rekomenduojama riboti keptą, riebų ir sūrų maistą, didinti šviežių daržovių bei vaisių vartojimą. Kalio ir magnio šaltiniai – ankštinės kultūros, žalios lapinės daržovės, riešutai, lašiša, džiovinti vaisiai, bananai ir pomidorai – padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą ir sumažina širdies ritmo sutrikimų riziką. Esant trūkumui, gali praversti kalio arba magnio papildai, tačiau juos geriau vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Kardiologė taip pat mini natūralias priemones: valerijonas, gudobelė ir sukatžolė gali padėti stiprinti širdies darbą bei raminamai veikti kraujotaką. Vis dėlto rimtus ar ūmius simptomus reikėtų spręsti gydytojų – savarankiškas gydymas ne visada yra saugus.
Kada kreiptis pagalbos
Skubi medicinos pagalba būtina, jei pasireiškia stiprūs krūtinės skausmai, dusulys, galvos svaigimas, sąmonės praradimas, staigūs silpnumo simptomai ar neurologiniai sutrikimai. Taip pat svarbu nuolat vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir, jei rekomenduota, anticoaguliantus ar antitrombocitinius preparatus.
Širdies sveikata turi būti saugoma ištisus metus: reguliarus vartojamų vaistų laikymasis, subalansuota mityba, adekvatus skysčių vartojimas ir saikingas fizinis aktyvumas padės sumažinti vasaros laikotarpio rizikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.