Kraujo varinėjančio organo sustojimas – tai staigus širdies funkcijos praradimas, o mirtis gali ištikti vos per kelias minutes, rašė _prevention.com._ Šis straipsnis paaiškina skirtumus tarp širdies veiklos sustojimo ir miokardo infarkto, nurodo pagrindinius požymius ir aiškiai apibrėžia, kaip reikėtų elgtis iškilus grėsmei.
Skirtumas tarp širdies sustojimo ir miokardo infarkto
Miokardo infarktas dažnai prasideda dėl kraujagyslės užsikimšimo: pažeidžiamos vainikinės arterijos, sumažėja kraujo tekėjimas į širdies raumenį ir dalis audinio gali žūti. Rizikos veiksniai yra didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, aukštas kraujospūdis, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Procesas gali vystytis valandomis ar dienomis, o simptomai kartais būna netipiniai, ypač moterims.
Širdies sustojimas – tai elektros sistemos sutrikimas, kai išsivysto mirtina aritmija ir širdis nustoja pumpuoti kraują. Tai staigus įvykis, dažnai be išankstinių požymių, kai žmogus greitai praranda sąmonę, dingsta pulsas ir kvėpavimas. Išgyvenimo galimybė labai priklauso nuo greitos pirmosios pagalbos ir defibriliatoriaus prieinamumo.
Simptomai ir perspėjimai
Miokardo infarktas paprastai pasireiškia skausmu krūtinėje, diskomfortu viršutinėje kūno dalyje, šaltu prakaitavimu, pykinimu arba silpnumu. Moterys dažniau patiria netipinius simptomus: nuovargį, galvos svaigimą, skausmą rankoje, sprande ar nugaros srityje. Širdies sustojimo atveju gali nebūti jokio išankstinio signalo – žmogus staiga praranda sąmonę.
Kaip padėti – paprasti ir gyvybiškai svarbūs žingsniai
Jei įtariate širdies sustojimą, elkitės greitai: paprašykite kažko kviesti greitąją pagalbą telefonu 112 (ar 033), o jei esate vienas, pats iškvieskite pagalbą ir nedelsdami pradėkite gaivinimą. Kiekviena minutė be gaivinimo mažina išgyvenimo tikimybę maždaug 10 proc.
Pagrindiniai žingsniai: patikrinkite ar asmuo reaguoja, švelniai papurtydamas; įsitikinkite, ar kvėpuoja; jei kvėpavimas sustojęs, pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus – stiprūs, gilioje maždaug 5–6 cm, dažniu 100–120 paspaudimų per minutę.
Jei prieinama, naudokite automatinį išorinį defibriliatorių (AED) ir vykdykite prietaiso nurodymus. Jei nežinote procedūros, telefonu su greitosios pagalbos dispečeru gausite nurodymus.
Prevencija: mažinkite riziką kasdieniame gyvenime
Prevencija yra kertinė: sveika mityba, reguliari fizinė veikla, rūkymo atsisakymas ir streso valdymas žymiai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama vengti riebių ir apdorotų produktų, riboti pridėtinį cukrų, valgyti daugiau daržovių, vaisių ir sveikų riebalų (pvz., alyvuogių aliejaus, riebių žuvų). Prireikus pasitarkite su gydytoju dėl papildų ar vaistų, pavyzdžiui, statinų ar kitų priemonių, ir laikykitės gydytojo nurodymų.
Trumpai tariant, greitas reagavimas ir tinkama prevencija gali išgelbėti gyvybes. Mokykitės gaivinimo pagrindų, žinokite, kur artimiausias AED, ir nedvejodami kviesti pagalbą – kartais keliolika minučių lemia skirtumą tarp gyvybės ir mirties.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.