Depresija ir nerimo sutrikimai dažnai sutinkami kartu su rūkymu: vieniems žmonėms rūkymas tampa būdu laikinai nuslopinti nemalonių emocijų, kitiems – įprotis įsitvirtina anksčiau ir gali prisidėti prie psichinės būklės blogėjimo. Šis tekstas aptaria, kodėl toks ryšys susidaro, kokios grėsmės kyla staiga nustojus rūkyti ir kokios gydymo galimybės yra prieinamos siekiant saugiai mesti.
Ryšys tarp rūkymo ir psichinės sveikatos
Gydytoja-psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė pabrėžia, kad priklausomybė nuo nikotino ir depresija ar nerimo sutrikimai dažnai būna susiję: „Ilgalaikis rūkymas yra susijęs su didesne depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymo rizika. Taip pat pastebėta, kad nerimastingi ir į depresiją linkę paaugliai dažniau pradeda rūkyti ir ilgainiui tampa priklausomais nuo nikotino.
Tuo tarpu iš savo asmeninės patirties pastebiu, kad dažniau rūko menkos savivertė ir meilės sau stokojantys žmonės. Mat jie rūkymą pasitelkia kaip priemonę nemalonioms emocijoms – stresui, depresijai, nerimui – įveikti.
Deja, tai tėra saviapgaulė, nes iš tikrųjų rūkymas kaip tik gali sukelti arba pagilinti šiuos simptomus“, – sako dr. V. Andrejevaitė.
Nikotinas trumpam skatina dopamino išsiskyrimą ir sukelia malonumo jausmą, tačiau ilgainiui smegenys prisitaiko – formuojasi daugiau nikotininių receptorių, atsiranda priklausomybė, o be nikotino gresia abstinencijos simptomai, kurie gali sustiprinti nerimą ir depresiją.
Metimo iššūkiai ir gydymo principai
Staigus rūkymo nutraukimas asmeniui, kenčiančiam nuo depresijos ar nerimo, gali sukelti stiprius abstinencijos simptomus: dirglumą, nemigą, padidėjusį apetitą, nervingumą. Tai ne tik fiziologinis išbandymas, bet ir didelė psichologinė našta, kuri gali priversti žmogų grįžti prie senų įpročių ir pakenkti savivertei.
„Įkvėpus tabako dūmų, nikotinas patenka į smegenis ir skatina dopamino išsiskyrimą. Pastarasis, dar vadinamas ,,laimės” hormonu, smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą ir trumpam atrodo, kad depresijos ar nerimo simptomai palengvėja.
Tačiau kuo ilgiau rūkoma, tuo smegenyse daugėja nikotininių receptorių, reikalaujančių nikotino, kad išsiskirtų dopaminas, taip išsivysto priklausomybė. Negavus nikotino, pasireiškia abstinencijos simptomai, kuriuos žmonės neefektyviai malšina vėl užsirūkydami“, – dėsto gydytoja psichoterapeutė.
Dėl to specialistė rekomenduoja lygiagrečiai gydyti abu sutrikimus: psichoterapiją ar konsultacijas kartu su, jei reikia, medikamentiniu gydymu (antidepresantai, medikamentai, mažinantys nikotino potraukį). Pakaitinė nikotino terapija – pleistrai, kramtukai ar inhaliatoriai – padeda sumažinti abstinencijos pojūčius ir laikyti procesą saugesnį bei labiau prognozuojamą.
Mažesnės žalos strategija
Jei visiškas metimas šiuo metu nepriimtinas, gydytojai kartais rekomenduoja mažesnės žalos strategijas: elektronines cigaretes ar kaitinamo tabako produktus. Tokie sprendimai sumažina sudegimo produktų (smalkių ir dervų) kiekį, tačiau išlieka nikotino priklausomybė, todėl tai turi būti laikoma tarpine priemone, o ne galutiniu tikslu.
Bet kuriuo atveju svarbiausia – individualus planas ir specialistų priežiūra: psichologo konsultacijos, gydytojo paskirtos medikacijos ir palaikymo programos didina tikimybę sėkmingai mesti be papildomos žalos psichinei sveikatai.
Metimo procese verta ieškoti paramos, planuoti žingsnius, aptarti galimas krizes ir turėti alternatyvius būdus emocijoms reguliuoti: fizinį aktyvumą, atsipalaidavimo pratimus, socialinę paramą. Tokiu būdu galima saugiai spręsti ir priklausomybę, ir psichologines problemas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.