Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena primena, kaip svarbu rūpintis širdies ir kraujagyslių sistema, siekiant užtikrinti ilgą ir kokybišką gyvenimą. Lietuvos Higienos instituto duomenys rodo, kad daugiau nei pusė mirčių šalyje susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl ši tendencija išlieka tokia grėsminga ir ką galime padaryti jau dabar, kad išvengtume šių ligų? Apie tai kalbamės su šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialiste, Evelina Nevardauskiene-Rudzikiene.
Širdies sveikatos problemų priežastys Lietuvoje
Širdies ligų paplitimas Lietuvoje lemia daugybė veiksnių, susijusių su gyvenimo būdu. Greitas gyvenimo tempas, nuolatinis stresas, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba – pagrindinės priežastys, kurios neigiamai veikia kraujotaką ir širdies funkciją. Rafinuotų produktų, per didelio cukraus ir angliavandenių vartojimas, o kartu trūkumas daržovių ir sveikųjų riebalų skatina oksidacinį stresą, kuris kenkia širdies audiniams ir kraujagyslių elastingumui.
Kraujotakos svarba širdies sveikatai
Kraujotaka yra gyvybiškai svarbi organizmo funkcijoms – ji aprūpina organus deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, tuo pačiu šalindama toksinus. Sutrikusi kraujotaka mažina kraujagyslių elastingumą, didina trombų susidarymo riziką, o tai gali lemti sunkius širdies sutrikimus. Profilaktinis dėmesys kraujotakai – reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas bei sveika mityba – yra būtinas norint išlaikyti širdies funkcijas nepriekaištingai veikiančias.
Oksidacinis stresas – tylus priešas širdžiai
Oksidacinis stresas kyla dėl disbalanso tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų organizme. Dažniausiai šį procesą skatina užterštas oras, rūkymas, nesubalansuota mityba bei psichologinis stresas. Dėl šios priežasties pažeidžiamos širdies ląstelės, silpnėja kraujagyslių sienelės ir spartėja uždegiminiai procesai, didinantys širdies ligų riziką.
Rūpinimasis širdimi – nuo jaunystės
Svarbu suprasti, kad širdies ligų prevenciją reikia pradėti kuo anksčiau, net nuo 30–40 metų amžiaus. Tuo metu prasideda pirmieji neigiami pokyčiai organizme, todėl atkakli profilaktika ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas suteikia didesnį šansą išvengti ligų senatvėje.
Endobiogenikos požiūris į širdies sveikatą
Endobiogenika vertina širdies funkciją kaip viso organizmo integruotą sistemą, susijusią su nervų, hormonų ir imuninės sistemos veikla. Šis požiūris pabrėžia, kad sveikata priklauso ne tik nuo gydymo pasekmių, bet ir nuo priežasčių atpažinimo, todėl reikalinga kompleksiška profilaktika, įtraukianti kraujotakos gerinimą, oksidacinio streso mažinimą ir gyvenimo būdo pokyčius.
Mitybos svarba širdies sveikatai
Sveikoje mityboje itin svarbu užtikrinti antioksidantų gausą, kurią galima gauti iš spalvingų daržovių, uogų, alyvuogių aliejaus ir riebių žuvų. Moksliniai tyrimai pabrėžia tam tikras medžiagas, kaip kofermentas Q10, hidroksitirozolis, astaksantinas, polifenoliai, kurie saugo širdį ir gerina jos funkcijas. Be to, japonų medicinoje plačiai naudojamas natokinazės fermentas, kuris efektyviai neleidžia formuotis trombams, o vitaminas K2 palaiko kraujagyslių elastingumą. Kombinuojant šiuos antioksidantus ir fermentus galima ženkliai sustiprinti širdies apsaugą.
Žinutė Pasaulinės širdies dienos proga
Pasak gydytojos, širdies ligų prevencijai vis dar skiriama per mažai dėmesio. Daugelis mano, kad rūpintis širdimi reikia tik vyresniame amžiuje, tačiau tik ankstyvas profilaktinis rūpinimasis užtikrina, kad širdis išliktų sveika ir gyvybinga visą gyvenimą. Siekiant sumažinti širdies ligų riziką, svarbu suformuoti sveikos gyvensenos principus jau šiandien – nuo tinkamos mitybos, kraujotakos gerinimo iki streso valdymo ir fizinio aktyvumo palaikymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.