Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas kasdienių užduočių palengvinimui – tarp jų ir mitybos planavimo. Kauno technologijos universitetas (KTU) atliko eksperimentą: „ChatGPT“ paprašyta sugeneruoti savaitės trukmės rudenišką valgiaraštį, atsižvelgiant į regionui būdingus sezoninius produktus ir realistišką gyvenimo ritmą. Valgiaraštis buvo paruoštas trims pagrindiniams patiekalams per dieną, keliems užkandžiams ir su sąlyga, kad maistui paruošti skiriama apie valanda kasdien.
Sezoniškumas yra, bet šabloniškas
KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė įvertino gautą planą ir nurodė kelias reikšmingas spragas. Ji pabrėžia pasikartojimus ir įvairovės stoką, ypač vakarienių bei užkandžių pasirinkimuose:
„Vakarienėje pasigedau įvairovės, nes net 4 iš 7 kartų yra siūloma varškė. Nors ji patiekiama skirtingais pavidalais, tačiau maistine prasme tai yra vis tiek ta pati varškė.
Taip pat 3 iš 7 vakarienių yra siūlomi kiaušiniai, kas vėlgi kartojasi gerokai per dažnai. Nors antradienio obuolių, burokėlių ir kiaušinių salotos šiek tiek skiriasi nuo penktadienį siūlomų burokėlių, kopūstų ir kiaušinių salotų, skonine ir maistine prasme, tai beveik tas pats“, – pastebi A. Zabulionė.
Mokslininkė pateikia ir konkrečius pavyzdžius, parodančius, kodėl dalis pasiūlymų gali būti nepakankami tiek sotumo, tiek malonumo maistu prasme:
„Pavyzdžiui trečiadienio pusryčiams siūlomi sumuštiniai – dvi riekės duonos, virtas kiaušinis ir ketvirtadalis avokado.
Pagalvojus, juk tiek nedaug iš tikrųjų yra vienas kiaušinis ir ketvirtis avokado. Toks sumuštinis tikrai neatrodytų nei sočiai, nei patraukliai – o juk pasitenkinimas maistu ateina ir per vaizdą.
Panaši situacija ir su antradienio užkandžiu – dvi duonos riekės, 15 gramų riešutų sviesto (kas yra vienas nepilnas valgomas šaukštas) ir viena kriaušė.
Kadangi riešutų sviestas yra itin tankus produktas, iš esmės kaip užkandį valgytume duoną su kriauše ir riešutų sviesto prieskoniu.
Vėlgi – abejotinas sotumas, o ir malonumo, pasitenkinimo maistu prasme neskamba gerai“, – pabrėžia A. Zabulionė.
Ką reikėtų tobulinti ir kaip naudotis DI saugiai
Verta atkreipti dėmesį į garnyrų įvairovę: nors valgiaraštyje pasirodo moliūgas, bulvės ir morkos, rudens asortimente yra ir burokėliai, pastarnokai, ropės, įvairūs kopūstai, griežčiai, ankštinės daržovės, grybai bei rudeninės uogos. Tokia įvairovė užtikrintų platesnį mikroelementų spektrą ir geresnį skonių balansą.
KTU mokslininkė pažymi, kad DI įrankiai gali būti naudingi, jei prie jų pridėti kritinį mąstymą ir koregavimas pagal individualius poreikius:
„Manau, kad neleidžiant logikai ir kritiniam mąstymui „išeiti atostogų“ DI tikrai gali pasitarnauti ne tik sudarant įdomų valgiaraštį, bet ir pirkinių sąrašą, pavyzdžiui, kai norime sutilpti į tam tikrą biudžetą“, – sako A. Zabulionė.
Ji taip pat įvardija, kada DI tampa ypač naudingas: pavyzdžiui, keičiant mitybą dėl celiakijos. „Ilgainiui celiakiją turintys žmonės gyvena ir maitinasi visavertiškai, tačiau pradžioje gali kilti daug klausimų, ką galima valgyti, o ko ne.
Tokiais atvejais, kai tenka iš esmės keisti mitybą prisitaikant prie pasikeitusių poreikių, DI gali tapti labai geru patarėju – tiek mokantis gyventi ir maitintis pagal naujas taisykles, tiek ieškant įkvėpimo, ką naujo būtų galima pagaminti“, – teigia KTU Maisto instituto tyrėja.
Tuo pačiu mokslininkė įspėja apie klaidinančius produktų apibūdinimus ir rinkodaros triukus: „Visai neseniai teko susidurti su vienos populiarios dietistės publikacija, kurioje ji išdidžiai pristatė savo kurtą pyragą „be cukraus“.
Tiesa ta, jog šiame pyrage buvo naudotas ženklus kiekis agavų sirupo, o pastarąjį sudaro apie 70 % cukrų. Tad toks pyrago pozicionavimas tebuvo dar vienas bandymas apgauti tiek save, tiek ir skaitytoją“, – dalijasi KTU mokslininkė.
Auksinė taisyklė ir praktiniai patarimai
Svarbiausia taisyklė – įvairovė. Kaip paaiškina mokslininkė: „Manau, labai svarbu suvokti valgomo maisto sąsają su dopamino – malonumo ir motyvacijos hormono – gamyba žmogaus organizme.
Kai valgome, ypač mums patinkantį maistą (dažnai saldų, riebų, kaloringą), mūsų smegenyse būtent ir išsiskiria šis hormonas, tarsi signalizuodamas, jog „tai buvo gerai. Daryk tai vėl”, – aiškina A. Zabulionė.
– Šis mechanizmas yra natūralus ir evoliuciškai naudingas, nes būtent jis skatino mūsų protėvius ieškoti maistingo maisto, su kuriuo jie gautų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų ir taip užtikrintų rūšies išlikimą.“
Praktiniai patarimai: formuluokite aiškias užklausas (įtraukite kalorijų ribas, pageidaujamus produktus ir alternatyvas), prašykite įtraukti skirtingas daržoves ir baltymų šaltinius, paprašykite pirkinių sąrašo su kiekiniais ir prašykite pasiūlymų variantams pakeisti vieną ar du ingredientus. Galiausiai – pasitikrinkite siūlomus sprendimus pas kvalifikuotą dietologą, ypač jei turite sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.