Artėjant peršalimo sezonui ir šaltajam metų laikotarpiui vis daugiau gyventojų susirūpina savo sveikata. Tačiau ekspertai įspėja: didėjantis polinkis remtis internete randama informacija bei užsiimti savidiagnostika ir savigyda gali turėti rimtų pasekmių. Tokia tendencija ypač rizikinga tuomet, kai žmonės vengia profilaktinių apsilankymų pas šeimos gydytoją ir pasikliauja nepatikrintais patarimais.
Savigydos plitimas ir jo pavojai
„Šiais laikais informacijos tiek daug ir taip lengvai prieinamos, kad kyla pagunda užsiimti savidiagnostika ir savigyda. Žinoma, kuo žmogus kritiškiau ir nuosekliau mąsto, prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir ja rūpinasi, tuo rečiau jis girsis ir didžiuosis, kad niekada negulėjo ligoninėje ar kad savo šeimos gydytojo nepažįsta. Nes iš tiesų čia girtis nėra kuo,“ – įsitikinęs profesorius.
Ekspertai pastebi, jog priežasčių, kodėl žmonės renkasi internetą vietoje medicininės konsultacijos, yra daug: laiko stoka, baimė sužinoti blogą diagnozę, nepasitikėjimas sveikatos sistema arba klaidingas įsitikinimas, kad „jeigu skauda, praeis“. Tačiau net ir trumpalaikės klaidingos savimonės pasekmės — nuo netinkamo vaistų vartojimo iki laiku nepastebėtos rimtos ligos — gali būti sunkios.
Kaip saugiai naudotis sveikatos informacija internete
Informacijos šaltinius reikėtų vertinti kritiškai: pirmenybę teikti oficialiems šaltiniams, mokslinėms publikacijoms bei sertifikuotiems specialistams. Negalima atidėti būtinų tyrimų ar gydytojo konsultacijos vien todėl, kad radote panašius simptomus diskusijų forumuose ar socialiniuose tinkluose. „Net jei nieko neskauda, atrodo, kad esate sveikas, kartą per metus apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, pasikalbėkite su juo ir paaiškės, kokius tyrimus rekomenduojama atlikti, kokia jūsų sveikatos būklė. Juk paties žmogaus pareiga saugoti savo sveikatą, joks gydytojas už jus to nepadarys“, – sako prof. L. Valius.
„Deja, bet tokių atvejų, kai žmonės patys sau ligas diagnozuoja ir patys jas gydo su specialistais visiškai nepasitarę, tikrai pasitaiko.
Keisčiausi archainiai gydymo metodai, nenoras konsultuotis, nepasitikėjimas gydytojais ir baimė tirtis tikrai nėra jokia išeitis“, – įsitikinęs jis.
Praktiniai patarimai pradedant sveikesnį gyvenimą
Be to, žmonės dažnai ieško ne tik diagnozių, bet ir patarimų, kaip pradėti gyventi sveikiau. Fitneso specialistas ragina pradėti nuo paprastų pokyčių: „Jeigu žmogus ankščiau sveika gyvensena visai nesirūpino, tai pirmiausia reikėtų bent šiek tiek sugriežtinti mitybą. Pirmi žingsniai galėtų būti cukraus ir greito maisto atsisakymas. Nemažiau svarbus ir dienos ritmas. Tad jei darbo-poilsio režimas buvo labai padrikas, žmogus dažnai naktinėdavo, pradžiai užtektų nusistatyti pastovų laiką, kada vėliausiai einama miegoti“, – pirmuosius žingsnius sveikos gyvensenos link vardija specialistas.
„Tiems, kurie iki tol gulėjo ant sofos, pradžiai tinka ir paprastas ėjimas lauke, vėliau pereinant prie sunkesnių treniruočių. Svarbu, kad fizinio aktyvumo lygis būtų didinamas palaipsniui, parengiant organizmą.“, – pastebi du kartus Europos kultūrizmo čempionu tapęs Pauliukevičius. Be to, per didelis entuziazmas ir intensyvios treniruotės be tinkamos mitybos padidina traumų riziką ir gali laikinai susilpninti imuninę sistemą.
Raginimas aiškus: semkitės žinių, bet konsultuokitės su specialistais ir reguliariai atlikite profilaktinius tyrimus. Rūpinimasis sveikata prasideda nuo atsakingo požiūrio ir bendradarbiavimo su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.