Nauja apklausa, atlikta „Lietuvos draudimo“ užsakymu, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: 17 proc. gyventojų kreipiasi į gydytojus tik tuomet, kai simptomai tampa sunkiai ignoruojami arba kai savijauta smarkiai pablogėja. Tokie įpročiai didina riziką, kad ligos bus diagnozuotos vėlyvose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir mažiau efektyvus.
Tyrimo rezultatai ir jų reikšmė
Apklausą 2025 metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausiusi 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimas parodė, kad net trys iš keturių respondentų kreipiasi į gydytojus tik turėdami konkretų nusiskundimą, o profilaktiškai reguliariai sveikatą tikrina vos 14 proc. gyventojų. Tokie skaičiai rodo, kad prevencinė medicina Lietuvoje vis dar nepakankamai išvystyta ir nepakankamai vertinama.
„Atlikto gyventojų tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų vis dar skiria per mažai dėmesio profilaktiniams sveikatos patikrinimams.
Net trys iš keturių apklaustųjų prisipažino į gydytojus besikreipiantys tik jau turėdami konkrečių nusiskundimų.
Tuo tarpu profilaktinei sveikatos patikrai medicinos įstaigose reguliariai lankosi vos 14 proc. gyventojų“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Dažniausi kūno siunčiami signalai
Šeimos gydytojas Ignas Klėjus įspėja, kad net menki arba ilgai besitęsiantys simptomai gali būti rimtos ligos pradžia. Ankstyva diagnozė ne tik palengvina gydymą, bet ir leidžia užkirsti kelią ligos progresavimui. „Kaip pavyzdį iš savo praktikos, šeimos gydytojas pamini vėžinius krūties susirgimus. Pasak jo, laiku aptiktas krūties vėžys išgydomas daugiau nei 90 proc. atvejų, o vėlyvose stadijose sėkmės rodiklis krenta iki mažiau nei 30 proc.
„Pacientai neretai ignoruoja pirminius ligos simptomus ir kūno siunčiamus signalus, kurie galbūt atrodo nereikšmingi. Deja, būtent tokie simptomai dažnai būna pirmieji signalai apie rimtesnius sveikatos sutrikimus“, − pavyzdžiais dalinasi I. Klėjus.
Ilgalaikis nuovargis, nepaaiškinami svorio pokyčiai, užsitęsęs kosulys, naktinis prakaitavimas ar apetito stoka — tai simptomai, kurių negalima nuvertinti.
Jie gali rodyti skirtingas būkles: nuo anemijos ar skydliaukės sutrikimų iki lėtinių uždegiminių ar onkologinių procesų. Užsitęsęs kosulys gali būti tiek refliukso, tiek lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymis, todėl gydytojo konsultacija dažnai padeda nustatyti tikslią priežastį.
Profilaktika, prieinamumas ir laukimo laikas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 40–50 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio bei diabeto būtų išvengiama laiku kreipiantis į gydytoją. Tyrimas taip pat rodo, kad 70 proc. gyventojų svarbu trumpas laukimo laikas konsultacijai – būtent tai skatina dalį žmonių rinktis privačias paslaugas arba asmeninį sveikatos draudimą. Tie, kurie dažniau naudojasi privačiomis medicinos įstaigomis, profilaktiškai sveikatą tikrina dažniau (26 proc.) nei besilankantys valstybinėse įstaigose (14 proc.).
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad prieinamumas neturėtų pakeisti prevencijos įpročių: reguliarios sveikatos patikros, tinkami skiepai, tyrimai pagal amžių ir rizikos veiksnius, bei aiškus bendravimas su šeimos gydytoju gali ženkliai sumažinti vėlyvų diagnozių skaičių.
Rekomenduojama: susidarius bent menkiausiems ilgalaikiams simptomams – pasitarti su gydytoju; laikytis kasmetinių patikrinimų pagal amžių; sekti rekomenduojamas prevencines programas ir pasinaudoti galimybe greitesnės prieigos prie specialistų, jei tai įmanoma.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.