Kas yra storosios žarnos divertikulai
Storosios žarnos divertikulai (divertikuliozė) – tai nedideli gleivinės išsigaubimai, susiformuojantys silpnesnėse žarnos sienelės vietose. Jų dydis dažniausiai siekia apie 5–10 mm.
Dažniausiai divertikulai aptinkami riestinėje gaubtinėje žarnoje, o tiesiojoje žarnoje susidaro itin retai. Ši būklė laikoma gyvenimo būdo liga, nes labiausiai paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kur mityboje trūksta skaidulų.
Divertikuliozė dažnėja su amžiumi – po 60 metų ją turi net iki trečdalio žmonių. Ji dažnai nustatoma atsitiktinai atliekant kolonoskopiją ar kompiuterinę tomografiją.
Divertikuliozė ir divertikulitas: esminiai skirtumai
Apie 80 % žmonių, turinčių divertikulų, nejaučia jokių simptomų.
Likusiai daliai išsivysto divertikulitas – divertikulų uždegimas.
Jam būdingi:
- Skausmas kairėje apatinėje pilvo dalyje
- Pilvo pūtimas
- Vidurių užkietėjimas
- Viduriavimo ir užkietėjimo kaita
- Karščiavimas (uždegimo metu)
Besimptomėje formoje dažniausiai pasireiškia tik vidurių užkietėjimas.
Kodėl mityba turi lemiamą reikšmę
Pagrindinis divertikuliozės rizikos veiksnys – mažai skaidulų turinti mityba.
Skaidulos:
- Skatina žarnyno peristaltiką
- Minkština išmatas
- Mažina spaudimą žarnyno sienelėse
- Padeda išvengti naujų divertikulų formavimosi
Svarbu skaidulas didinti palaipsniui ir kartu gerti pakankamai skysčių.
Rekomenduojamas kiekis: apie 1,5–2 litrai vandens ar nesaldintų gėrimų per dieną.
Ką valgyti sergant divertikulioze (be uždegimo)
Kasdienėje mityboje rekomenduojama rinktis skaidulų turtingus produktus:
- Pilno grūdo duoną ir makaronus
- Rudus ryžius
- Avižas
- Grikius
- Daržoves
- Vaisius
Tokie produktai padeda reguliuoti tuštinimąsi ir mažina divertikulų dirginimą.
Ar reikia vengti sėklų ir uogų kauliukų?
Anksčiau buvo manoma, kad smulkios sėklos gali įstrigti divertikuluose ir sukelti uždegimą.
Tačiau naujesnės mitybos gairės rodo, kad:
- Sėklos divertikulito rizikos nedidina
- Profilaktiškai jų atsisakyti nereikia
- Svarbiausia – bendras skaidulų kiekis
Vis dėlto jei konkretūs produktai sukelia diskomfortą, juos verta riboti individualiai.
Produktai, kuriuos rekomenduojama riboti
Norint sumažinti žarnyno dirginimą, patariama mažinti:
- Labai riebią ir keptą mėsą
- Perdirbtus maisto produktus
- Alkoholį
- Stiprią kavą
- Daug cukraus turinčius desertus
Taip pat rekomenduojama valgyti 4–5 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis.
Dieta divertikulito (uždegimo) metu
Ūminio uždegimo laikotarpiu taikoma lengvai virškinama, mažai skaidulų turinti dieta, kad žarnynas galėtų „pailsėti“.
Tuo metu rekomenduojami:
- Baltieji ryžiai
- Manų kruopos
- Bulvės
- Džiūvėsiai
- Daržovių sultiniai
- Vaisių tyrės
Vengiama:
- Šviežių daržovių ir vaisių su žievele
- Ankštinių
- Kopūstų, svogūnų
- Rūkytų ir riebių produktų
- Riebių pieno gaminių
Pagerėjus būklei, skaidulos į racioną grąžinamos palaipsniui.
Kada divertikulai tampa pavojingi
Nors pati divertikuliozė dažnai nepavojinga, komplikacijos gali būti rimtos.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei pasireiškia:
- Staigus stiprus pilvo skausmas
- Karščiavimas
- Kraujas išmatose
- Nuolatinis vidurių užkietėjimas
- Pykinimas ar vėmimas
Sudėtingais atvejais gali prireikti antibiotikų, hospitalizacijos ar net chirurginio gydymo (pvz., perforacijos ar žarnyno nepraeinamumo atvejais).
Kaip mityba padeda sustabdyti divertikulų progresavimą
Ilgalaikėje perspektyvoje tinkama mityba yra veiksmingiausia prevencijos priemonė.
Skaidulų turtingas racionas, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus tuštinimasis:
- Mažina uždegimo riziką
- Saugo žarnyno sieneles
- Padeda išvengti operacinio gydymo
- Gerina bendrą virškinimo sistemos būklę
Net ir diagnozavus divertikulus, gyvenimo būdo korekcija leidžia ilgus metus išvengti paūmėjimų.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.