Ypač perdirbtas maistas šiandien laikomas vienu iš svarbiausių iššūkių sveikatai visame pasaulyje. Nauja didžiulės apimties tyrimų apžvalga atskleidė tiesioginį ryšį tarp tokio maisto vartojimo ir net 32 skirtingų žalingų poveikių žmogaus organizmui. Šie poveikiai apima širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio susidarymą, antro tipo diabetą, įvairius psichikos sutrikimus bei ankstyvą mirtį.
Tyrimo metu nustatyta, kad ypač perdirbtą maistą, dar žinomą kaip UPF (Ultra-processed foods), sudaro tokie produktai kaip sausi pusryčių dribsniai, baltyminiai batonėliai, greito maisto restoranų patiekalai – mėsainiai, gruzdintos bulvytės, dešrainiai, taip pat įvairūs išankstinio paruošimo maisto produktai. Jungtinėje Karalystėje ir JAV šie produktai dažnai sudaro daugiau nei pusę kasdienės mitybos, o kai kur net iki 80 proc. viso suvartojamo maisto.
Universitetų lyderių dalyvavimas – tyrimo svarba
Šį plataus masto tyrimą rengė prestižinės mokslo institucijos, įskaitant Džono Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklą, Sidnėjaus universitetą ir Sorbonos universitetą. Tyrėjai sutelktai vertino net 45 metaanalizes ir 14 apžvalginių straipsnių, kuriose buvo susietas UPF vartojimas su neigiamais sveikatos padariniais.
Rezultatai nepaliko abejonių: aukštas ypač perdirbto maisto suvartojimas žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net 50 proc. didina tikimybę mirti dėl šių priežasčių. Taip pat pastebėtas reikšmingas ryšys su psichikos sutrikimais, ypač su nerimu – jo rizika išaugo 12 proc.
Kaip ypač perdirbtas maistas kenkia sveikatai?
UPF produktai yra perdirbti taip, kad juose būtų daug skonio stipriklių, maistinių dažiklių, emulsiklių, pridėtinio cukraus ir druskos – tai ženkliai sumažina jų maistinę vertę. Be to, juose trūksta svarbių vitaminų ir maistinių skaidulų, kurios būtinos organizmo funkcijų palaikymui.
Tokie maisto produktai ne tik tiesiogiai kenkia sveikatai, bet ir skatina persivalgymą. Jie yra labai patrauklūs skonio receptoriams, nes gamybos procese naudojami pigūs, tačiau stipriai skonį intensyvinantys ingredientai.
Tai lemia didesnį vartojimą ir dar didesnę riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Rekomendacijos visuomenei ir valstybei
Tyrėjai pabrėžia, kad būtinos papildomos priemonės siekiant sumažinti ypač perdirbto maisto žalą visuomenės sveikatai. Ekspertai ragina tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų įstaigas, kartu su valstybėmis kurti ir įgyvendinti specifines konvencijas, analogiškas tabako suvaržymams.
Pavyzdžiui, viena iš efektyvių priemonių galėtų būti privalomas kalorijų kiekio nurodymas restoranuose, greito maisto užkandinėse ir kavinėse – tai padėtų žmonėms sąmoningiau rinktis maistą. Tokio tipo iniciatyvos jau buvo susijusios su reikšmingu širdies ligų mirčių mažėjimu.
Kritikos ir skeptiškų nuomonių kontekstas
Taip pat reikėtų pažymėti, kad kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį į tyrimų apribojimus ir tai, jog apžvalgoje buvo įtraukti ir kai kurie silpnesnės kokybės moksliniai darbai. Jie įspėja, kad nors yra ryšys tarp ypač perdirbto maisto ir sveikatos problemų, tai dar nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės.
Visgi Londono universitetinio koledžo docentas ir UPF ekspertas Chrisas van Tullekenas pabrėžia, kad naujausios išvados sutampa su daugybe nepriklausomų tyrimų, kurie akivaizdžiai rodo ryšį tarp gausaus ypač perdirbto maisto vartojimo ir sveikatos pablogėjimo bei ankstyvos mirties.
Apibendrinant, šis tyrimas atveria akis visuomenei, kaip svarbu riboti ypač perdirbtų maisto produktų vartojimą ne tik dėl sveikatos palaikymo, bet ir siekiant sumažinti rimtų lėtinių ligų bei mirčių skaičių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.