Kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje išlieka pirmaujančia mirties priežastimi, todėl rūpintis širdies sveikata būtina kiekvienam. Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Valstybinė ligonių kasa primena apie nemokamą širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą ir ragina pasinaudoti galimybe išsitirti bei laiku sumažinti rizikas.
Statistika verčia susimąstyti
Higienos instituto duomenimis, praeitais metais kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik milijonas žmonių, o nuo jų mirė daugiau nei 19 tūkst. gyventojų. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad ligų prevencija ir ankstyva diagnostika yra gyvybiškai svarbūs veiksmai. Medikai pabrėžia, jog širdies ligų atsiradimą lemia gyvenimo būdo veiksniai: nesveika mityba, antsvoris, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas bei negydyti širdies rizikos rodikliai – aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas.
Ekspertų teigimu, net apie 80 proc. kraujotakos sistemos ligų galima užkirsti sumažinus rizikos veiksnius ir reguliariai tikrinantis sveikatą pagal prevencines programas. Tačiau dalyvavimo rodikliai rodo, kad dar ne visi pasinaudoja šia galimybe. „Mūsų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų – tik 43 proc. Pernai šioje programoje dalyvavo 338 tūkst. žmonių, nors 2023 m. – 59 tūkst. daugiau.
Raginame gyventojus: neatidėliokite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą, nemokamai pasitikrinkite pagal prevencinę programą ir laiku pažabokite ligą”, – sako J. Grigarienė.
Kaip vyksta ištyrimas?
Prevencinė programa Lietuvoje veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir skirta gyventojams nuo 40 iki 60 metų. Programos metu šeimos gydytojas nukreipia atlikti kraujo tyrimus, širdies veiklos (EKG) ar kitus reikalingus tyrimus, kurių pagrindu įvertinama individuali rizika. Įvertinimas lemia rizikos kategoriją – maža, vidutinė, didelė arba labai didelė – ir nustato tinkamą kontrolės dažnumą: kas ketverius, dvejus metus ar kasmet.
Jeigu nustatoma didelė ar labai didelė rizika, gydytojas sudaro individualų rizikos mažinimo planą: numato tikslinius rodiklius (kūno masės indeksą, kraujospūdį, cholesterolio lygį), rekomenduoja gydymo strategijas ir gyvenimo būdo pokyčius bei nustato kontrolės terminus.
Ankstyvas įsikišimas gali ženkliai sumažinti sunkesnių įvykių – infarkto ar insulto – riziką.
Registracija ir praktiški žingsniai
Jei šeimos gydytojas išrašo siuntimą kardiologo konsultacijai, nereikėtų delsti. „Turėdami siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai, galite registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Valstybine ligonių kasa. Nesvarbu, kuriame mieste gyvenate, kurioje gydymo įstaigoje esate prisiregistravę, – vykite ten, kur pas gydytoją kardiologą eilė trumpiausia”, – pataria VLK specialistė.
Užsiregistruoti galima iš karto šeimos gydytojo kabinete, per IPR IS sistemą arba tiesiogiai pasirinktoje gydymo įstaigoje. Svarbu patikrinti, ar įstaiga teikia „Išsamią širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslaugą“ bei ar ji turi sutartį su ligonių kasa, kad paslauga būtų kompensuojama.
Galiausiai: sveika mityba, reguliari fizinė veikla, rūkymo nutraukimas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė bei cukrinio diabeto gydymas – paprasti, bet veiksmingi žingsniai. Nemokama prevencinė programa suteikia galimybę įvertinti riziką ir gauti rekomendacijas – pasinaudokite ja ir pasirūpinkite savo širdimi laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.