Per pastaruosius metus Lietuvoje vėl atkreiptas dėmesys į ŽIV ir AIDS problemas: visuomenės reakcija, gydymo prieinamumas ir stigma išlieka opios temos. Nors šiuolaikinis gydymas leidžia gyventi pilnavertiškai, daugelis užsikrėtusiųjų susiduria su vėluojančia diagnostika, ribota vaistų kompensacija ir socialine izoliacija. Tai ypač skaudi situacija moterims, kurios dažnai užsikrečia nuo partnerių ir susiduria su papildomais šeimos bei motinystės rūpesčiais.
Autorinė fotografijų paroda „Moteris. Vaikas. ŽIV“ bando vizualiai atkreipti dėmesį į šias patirtis ir stigmą: ji perteikia asmenines istorijas, liūdesį ir nuoširdų ryžtą kovoti su visuomenės išankstinėmis nuostatomis. Parodos emocionalumą geriausiai iliustruoja viena iš citatų, atskleidžianti, kaip giliai stigma veikia žmonių tarpusavio ryšius:
“Aš Lukas, man dveji. Mane ŽIV užkrėtė mama ir tėtis. Aš beveik visą laiką čia, palatoje. Dabar manęs nėra, nes mane nuvežė kitur, kur irgi balta, šalta ir nejauku. Man visą laiką nejauku, nes mane lanko žmonės be veidų ir rankų. Ant veidų daktarai užsiriša kaukes, o ant rankų užsimauna pirštines. Man smagu, kai pirštinės būna spalvotos, bet tai būna retai. Aš nematau šypsenų, tiesą sakant, net nežinau, kaip atrodo šypsena, nes aš užkrėstas. Manęs lyg ir nėra. Palikau savo meškutį, kad jums nebūtų labai baisu…”
Statistika ir moterų padėtis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastarąjį laikotarpį šalyje užregistruota reikšminga dalis naujų užsikrėtimų: 93 atvejai per metus, iš kurių dauguma nustatyti vyrams. Iš viso diagnozuota 2842 asmenims, beveik 80 proc. – vyrai, moterų atvejų yra maždaug keturis kartus mažiau. Tačiau būtent moterims ši diagnozė sukelia itin sudėtingas pasekmes – tiek psichologines, tiek susijusias su šeima ar nėštumu.
Stigma, kaltinimai ir gydytojų rekomendacijos
Fotomenininkė atkreipė dėmesį, kad užsikrėtusios moterys dažnai yra paliktos užribyje, o jų istorijos – per daug jautrios viešam aptarimui. „Sudėtingiausia patirtis buvo tuomet, kai atsisveikinant apkabinau vieną moterų, kuri gyvena su ŽIV, o ji graudžiai pravirko ir niekaip negalėjo nurimti. Moteris negalėjo patikėti, kad ją kažkas panoro apkabinti“, – sakė fotomenininkė.
Biomedicinos mokslų daktarė Loreta Stonienė pabrėžė, kad visuomenėje pernelyg dažnai ieškoma kaltų vietoje tinkamos pagalbos: „Užsikrėtus šiuo virusu ieškome kaltų, bet su liga reikia gyventi pačiam. ŽIV infekcija nesirenka, tu esi vyras ar moteris. Virusas plinta tam tikrais būdais, kurie yra aiškūs: lytiniai santykiai arba manipuliacijos su krauju. Dar vienas itin jautriai paliečiantis viruso perdavimo būdas – kai mama jį perduoda gimstančiam vaikui. Todėl ypač svarbu moteris paraginti išsitirti dėl ŽIV“, – kalbėjo specialistė.
Gydymas ir valstybės vaidmuo
Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia, kad nors yra teigiamų aspektų – nemokamas nėščiųjų patikrinimas ir kvalifikuota priežiūra gimdymo metu – vis dar trūksta plataus spekto psichologinės pagalbos ir lengvesnio priėjimo prie gydymo. „Negali sakyti, kad Lietuvoje visiškai prastai: yra nemokamas nėščių moterų ištyrimas, puiki ŽIV užsikrėtusių moterų ir gimstančių kūdikių priežiūra. Tačiau žmonės dėl įvairių priežasčių nepasiekia gydytojų. Kai kurios priežastys akivaizdžios – pirmiausia stigma. … Stinga valstybės apmokamų psichologo paslaugų“, – teigė Jurgita Poškevičiūtė.
Profesorė Raimonda Matulionytė primena, kad ŽIV gali ilgai likti besimptomis: „Pirmieji ŽIV simptomai pasirodo per tris savaites, kartais tai užtrunka ir tris mėnesius. Pasireiškia užsitęsusio gripo simptomai, angina, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, silpnas bėrimas. 70 proc. pastebi šiuos simptomus, tačiau palaiko tai gripu, peršalimu… Vėliau imunitetas pasiekia tam tikrą ribą, susilpnėja, o tuomet prasideda stipresnis karščiavimas vakarais, kamuoja naktinis prakaitavimas, pradeda kristi svoris, viduriuojama. Tai – konstituciniai simptomai, rodantys, kad AIDS jau yra už durų.”
Raginimas aiškus: žinoti simptomus, nesikliauti prietarais ir laiku išsitirti. Greitasis ŽIV testas užtrunka vos kelias minutes — prevencija ir ankstyva diagnostika išgelbėja gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.