Kova su pertekliniais kilogramais tapo visuotinė: reklama, socialiniai tinklai ir mados dažnai idealizuoja lieknumą. Tačiau naujas Danijos mokslininkų atliktas plataus masto tyrimas kelia klausimą, ar ne per didelis liesumas nėra pavojingesnis už nedidelį antsvorį. Tyrimo duomenys verčia peržiūrėti įprastinius mitus apie „idealų” svorį ir akcentuoja, kad sveikata priklauso ne vien nuo svarstyklių skaičiaus.
Tyrimo esmė ir pagrindiniai rezultatai
Tyrime dalyvavo 85,7 tūkst. žmonių (daugiausiai vyresnio amžiaus moterų, vidutinis amžius – apie 66 m.). Per penkerių metų stebėjimo laikotarpį mirė apie 8 proc. dalyvių. Netikėtos išvados: žmonėms su nedideliu antsvoriu (KMI 25–30) ir lengvu nutukimu mirtingumo rizika nebuvo didesnė negu tiems, kurių svoris atitiko „idealų” diapazoną. Mokslinėje literatūroje šį reiškinį kartais apibūdina kaip „fat but fit” fenomeną – aktyvūs, saikingai apkūnūs žmonės gali būti sveikesni už liesus, mažai judančius asmenis.
Kam reikėtų susirūpinti?
Ypač nerimą kelia duomenys apie per lieknus žmones. Tyrimo dalyvių, kurių KMI buvo mažesnis nei 18,5, mirtingumas buvo maždaug 2,7 karto didesnis nei kitų grupių. Net turintiems KMI apie 20 mirties rizika buvo žymiai padidėjusi (apie du kartus), o asmenys su KMI 20–22,5 turėjo apie 27 proc. didesnę mirties tikimybę. Trumpai tariant, kategoriškas tikėjimas „liesuma = sveikata” gali būti klaidinantis.
Kaip mokslininkai aiškina fenomeną?
Autoriai išskiria tris pagrindinius niuansus: pirmasis – nenustatytos, besivystančios ligos gali lemti svorio kritimą, todėl pats liesumas kartais yra ligos simptomas, o ne jos priežastis. Antrasis – riebalų audinio atsargos gali turėti apsauginį vaidmenį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms: nedidelė riebalinė „pagalvė” padeda organizmui lengviau išgyventi ligų ir traumų pasekmes. Trečiasis – fizinis aktyvumas yra lemiamas: antsvorio turintys, bet reguliariai judantys ir sveikai maitinąsi žmonės dažnai yra geresnės sveikatos nei labai liekni, tačiau sėslūs asmenys.
Riebalų tipas ir paskirstymas
Ne mažiau svarbu ir tai, kur riebalai kaupiasi. Visceraliniai riebalai, esantys aplink vidaus organus, aktyvuoja uždegiminius procesus ir didina širdies bei kraujagyslių riziką. Kūno forma taip pat reikšminga: „obuolio” tipo kūno riebalai (pilvas) paprastai siejami su didesne rizika nei „kriaušės” tipo riebalai (sukaupti ant klubų).
Praktiniai patarimai
Vietoje siekio pasiekti idealų skaičių ant svarstyklių geriau orientuotis į gyvenimo būdą: reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir dėmesys riebalų pasiskirstymui. Jei žmogus pastebi netikėtą svorio kritimą, svarbu kreiptis į gydytoją ir ištirti galimas ligos priežastis. Pusiausvyra – fiziologinė ir psichologinė – visada saugesnė už ekstremus.
Apibendrinant: keli papildomi kilogramai ne visuomet žalingi, jei žmogus yra aktyvus ir sveikai maitinasi. Tačiau pernelyg didelis liesumas, ypač artimas apatinei normos ribai, gali reikšti rimtą grėsmę sveikatai. Svarbiausia – ne skaičiai, o sveikas gyvenimo būdas ir reguliari sveikatos priežiūra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.