Lietuva pagal sūrio suvartojimą užima aukštą vietą – pagal skaičiavimus vidutinis vieno gyventojo metinis sūrio suvartojimas siekia apie 20 kg, o tai šalį pagal suvartojimo apimtis patenka tarp pasaulio lyderių. Sūris yra populiarus dėl skonio ir universalumo, tačiau jo poveikis sveikatai nėra vienareikšmis: šis produktas turi tiek reikšmingų privalumų, tiek rizikų, ypač kai vartojamas be saiko.
Sūrio nauda
Sūris yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis. Daugelio rūšių sudėtyje yra A, D, K2 ir B grupės vitaminų, mikroelementų ir kalcio, kuris svarbus vaikų augimui bei kaulų sveikatai. Riebus sūris taip pat gali suteikti reikalingą energiją ir padėti reguliuoti medžiagų apykaitą: tam tikri tyrimai rodo, kad natūralus, riebesnis sūris gali didinti „gerojo“ cholesterolio (HDL) kiekį, kas yra palanku širdies ir kraujagyslių sistemai.
Fermentuotas pieno produktas dažnai skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir apetitą, be to, kai kurie sūriai yra geras omega‑3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Kartu fermentacija gali pagerinti tam tikrų probiotikų buvimą maiste, kas turi teigiamą poveikį žarnyno mikroflorai. Vis dėlto nauda priklauso nuo sūrio rūšies, gamybos technologijos ir bendros žmogaus mitybos.
Kaip išsirinkti natūralų sūrį?
Tikras natūralus sūris skiriasi nuo pramoninių gaminių savo sudėtimi ir poveikiu. Tradiciniam fermentuotam sūriui pagaminti dažnai pakanka kelių ingredientų: pieno, starterių kultūrų, fermento ir druskos. Pramoniniuose produktuose gali būti priedų, dažiklių ar ilgai galiojančių konservantų, todėl verta atkreipti dėmesį į etiketę.
Vertinant sūrio kokybę, svarbu pastebėti spalvą ir kvapą: pernelyg blanki spalva gali rodyti neidealų žaliavos apdorojimą, o labai ryški spalva – dirbtinius dažiklius. Taip pat atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką: natūralus šviežias sūris paprastai turi trumpą tinkamumo laiką ir po atidarymo turėtų būti suvartotas per kelias dienas, o brandintas sūris laikosi ilgiau.
Kas nutinka vartojant per daug sūrio?
Saikingumas yra raktas. Pernelyg didelis sūrio vartojimas apkrauna kepenis ir inkstus dėl gausaus baltymų ir riebalų kiekio. Kai kuriuose sūriuose yra sunkiai virškinamų baltymų, kurių perteklius gali lemti virškinimo sutrikimus. A. Unikauskas įspėja, kad tam tikrų rūšių sūrio gamyboje yra naudojamas šliužo fermentas, kuris gali trikdyti virškinimą – todėl mažiems vaikams kai kurių rūšių sūrio reikėtų vengti.
Ilgalaikis piktnaudžiavimas riebesniu ir baltymingesniu maistu gali sukelti savijautos pablogėjimą: nuovargį, nervingumą, nemigą, plaukų slinkimą, nagų trapumą, sumažinti imuninės sistemos efektyvumą ir net prisidėti prie osteoporozės rizikos. Be to, dėl didesnio kalorijų kiekio toks mitybos įprotis gali skatinti svorio augimą bei su tuo susijusias ligas.
Rekomendacija yra aiški: rinkitės natūralias sūrio rūšis, skaitykite etiketes, derinkite sūrį su daržovėmis ir pilnaverčiais produktais, kontroliuokite porcijas. Jei turite lėtinių kepenų, inkstų ar virškinimo sutrikimų, pasitarkite su gydytoju arba dietologu dėl sūrio vartojimo apimčių ir tinkančių rūšių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.