Higienos instituto 2025 m. išankstiniai duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine moterų sveikatos problema Lietuvoje. Statistikos duomenimis, 1 000 moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų, kai tarp vyrų šis rodiklis siekė apie 307 atvejus 1 000 vyrų. Tuo pat metu nuo kraujotakos sistemos ligų 2025 m. mirė 57,4 proc. visų mirusių moterų, o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc.
Kraujotakos ligos ir vėžys: pagrindinės grėsmės
Moterims dažniau diagnozuojamos hipertenzinės ligos, cerebrovaskulinės patologijos, širdies nepakankamumas bei venų varikozė, tuo tarpu vyrai dažniau susiduria su miokardo infarktu ir ateroskleroze. Toks skirtumas dalinai lemia ligų klinikinės išraiškos ypatumai, dalinai — skirtingi rizikos elgesio modeliai ir sveikatos priežiūros įsitraukimas.
Kalbant apie piktybinius navikus, viena svarbiausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių išlieka krūties vėžys – 2025 m. mirtingumas siekė 36,6 atvejo 100 000 moterų. Gimdos kaklelio vėžys taip pat išlieka reikšminga problema (10,1 atv./100 000 moterų), o jo pasiskirstymas rodo urbanizuotumo tendencijas: krūties vėžio mirtingumas didesnis miestuose, o gimdos kaklelio – dažniau kaimo vietovėse gyvenančių moterų tarpe.
Specialistai ragina nelaukti pirmųjų simptomų
Higienos instituto specialistai pabrėžia, kad daugumą rizikų galima sumažinti laiku atliekant profilaktinius tyrimus ir dalyvaujant prevencinėse programose. Prevencinių programų aprėptis skiriasi: gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje 2025 m. dalyvavo 76,3 proc. tikslingos grupės moterų, krūties vėžio programoje – šiek tiek daugiau nei pusė tikslinės grupės, tačiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje moterų dalyvavimas mažėja (2025 m. – 33,6 proc., 2021 m. – 41,7 proc.).
Reguliarūs tyrimai – kraujospūdžio, cholesterolio, gliukozės matavimai, mamografija, Pap testas ar HPV vakcinacija jaunoms moterims – leidžia nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje ir pradėti gydymą, kol jis yra veiksmingiausias. Be to, sveika gyvensena: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas ir alkoholio vartojimo ribojimas ženkliai mažina tiek širdies ir kraujagyslių, tiek onkologinių ligų riziką.
Moterims svarbu atkreipti dėmesį į amžiaus grupių ypatumus: nors didžiausi ligotumo rodikliai fiksuojami 45 metų ir vyresnių moterų grupėje, nerimą kelia ir nuoseklus ligotumo didėjimas 18–44 metų amžiaus grupėje. Ankstyva prevencija ir sveikatos švietimas jaunoms moterims gali užkirsti kelią vėlesnėms komplikacijoms.
Investicijos į prevenciją naudingos ne tik pačioms moterims, bet ir visuomenei: sumažėja ilgalaikio gydymo išlaidos, mažėja sveikatos sistemos apkrova, gerėja gyvenimo kokybė ir ilgėja sveiko gyvenimo trukmė. Specialistų raginimas aiškus – nelaukti simptomų, reguliariai tikrintis sveikatą ir aktyviai dalyvauti prevencinėse programose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.