Alerginės ligos Lietuvoje stebimai plinta, tačiau dalis žmonių save vadina alergiškais be aiškių medicininių įrodymų. Toks reiškinys dalinai siejamas su mados tendencijomis, informacijos pertekliumi ir neteisingu simptomų aiškinimu. Tuo pačiu metu tikros alergijos gali rimtai bloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu atskirti tikrąsias reakcijas nuo netoleravimo ar psichologinių efektų.
Kas iš tikrųjų alergiškas?
Diagnozė dažniausiai nustatoma medicininiais tyrimais, tačiau ne visada žmogaus pojūtis sutampa su laboratoriniais duomenimis. Pokalbyje su alergologe Ilma Valatkiene pacientų nuomonės ir medicininė realybė aiškiai skiriasi:
– Teigiate, kad alergiškų žmonių daugėja?
– Tikrai daugėja ir dar daugės. Tai – šiuolaikinė civilizuotų kraštų liga. Bet dalis žmonių tvirtina esantys kam nors alergiški, o iš tikrųjų jie tiesiog nemėgsta tam tikrų produktų ar pasidavę keistai madai mėgina jų atsisakyti.
Dažnas netoleravimas, pavyzdžiui, prasta savijauta po glitimo turinčių produktų, nebūtinai yra alergija. Glitimo netoleravimas formaliai įrodomas retai — tik celiakija yra aiškiai susieta su glitimu. Daugelis žmonių jaučiasi geriau nutraukę tam tikrus maisto produktus vien dėl bendro raciono pakeitimo ar placebo efekto.
Priežastys, kryžminės reakcijos ir dažniausi alergenai
– O kas tuomet išprovokuoja tikrąją alergiją?
– Kalbant apie maistą, pagrindiniai alergenai yra pienas, kviečiai, kiaušiniai, riešutai, žuvis.
Alergija yra netinkama imuninė reakcija į tam tikrą baltymą. Jos išeities mechanizmai nėra iki galo aiškūs: svarbu paveldimumas, aplinka, higiena ir ankstyvos vaikystės poveikiai. Be to, egzistuoja kryžminės alergijos — pavyzdžiui, alergija beržų žiedadulkėms gali pasireikšti reakcija į obuolius ar morkas, o lateksui alergiškiems žmonėms kartais pasireiškia reakcijos į tam tikrus vaisius.
Tarp sezoninių problemų dažniausi yra žiedadulkių sukelti simptomai, taip pat įgėlimai nuo bičių ar širšių, kurie gali būti pavojingi ir reikalauti adrenalino injekcijos turėjimo.
Verta pabrėžti, kad uodų įkandimai paprastai nesukelia alergijos, galimas tik vietinis dirginimas.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Jei įtariama alergija, atliekami kraujo tyrimai ir odos dūrio mėginiai. Nė vienas tyrimas nėra 100% tikslus, todėl diagnozei dažnai reikia profesionalios interpretacijos ir kartais stebėjimo. Imunoterapija — alergenų leidimas injekcijomis arba tabletėmis — gali sumažinti ar net išgydyti alergiją per trejus–penkerius metus.
Praktiniai patarimai: skaitykite kosmetikos sudėtį (metilchloroizotiazolinonas gali sukelti kontaktinę alergiją), venkite perdėto sterilumo auginant vaikus, stebėkite vaiko simptomus ir konsultuokitės su alergologu dėl tolimesnių tyrimų ar gydymo.
Laiku atpažinta ir tinkamai gydoma alergija leidžia ženkliai pagerinti kasdienį gyvenimą, sumažinti vaistų poreikį ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.