Apie 90 proc. žmonių gali kentėti nuo lėtinės maisto netoleravimo nesuprasdami tikrosios priežasties. Tokia paplitusi problema dažnai lieka nepastebėta, nes simptomai kartais pasireiškia ne iš karto, o po kelių valandų ar net dienų. Dėl to maisto netoleravimo testas tampa naudingu instrumentu tiek tiems, kurie jaučia aiškius nusiskundimus, tiek tiems, kurie nori profilaktiškai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas yra testas ir kam jis reikalingas
Gydytoja Jadvyga Kolaitienė paaiškina probleminę situaciją ir testų paskirtį:
– Kas yra maisto netoleravimo testas ir kam jis reikalingas?
– Didžioji dalis žmonių, apie 90 proc., kenčia nuo lėtinės alergijos maistui patys to nežinodami. Žmogus, suvalgęs netinkamų maisto produktų, po kelių valandų ar net dienų gali pasijusti blogai. Sunku suprasti, kokie maisto produktai sukelia negalavimus, todėl rekomenduotinas toks testas.
Maisto netoleravimo testai dažniausiai nustato organizmo imuninį atsaką į tam tikrus produktus (pvz., IgG antikūnų tyrimai) arba padeda sudaryti individualizuotą išskaičiavimo (eliminacijos) planą. Tai leidžia tiksliau identifikuoti maisto medžiagas, kurios gali lėtinti sveikimą ar skatinti uždegiminius procesus.
Kam dažniausiai atliekamas testas
Interviu metu aptarti tipiniai pacientų nusiskundimai:
– Kokiais negalavimais besiskundžiantys pacientai ateina atlikti maisto netoleravimo testo?
– Džiugu, kad ateina žmonių, kurie tiesiog nori sveikai gyventi. Ateina ir žmonės, kurie dažnai jaučiasi pavargę, jiems trūksta energijos, sutrinka miegas, vargina galvos skausmai, migrenos priepuoliai. Taip pat ateina ir turintys virškinamojo trakto sutrikimų.
Nemažai pacientų turi antsvorio ir nori jį sureguliuoti. Tarp pacientų nusiskundimų – dažni peršalimai, susilpnėjęs imunitetas, odos ligos. Maisto netoleravimo testą būtų naudinga atlikti žmonėms, sergantiems ir tokiomis ligomis, kaip bronchitas, astma, net depresija. Mityba gali turėti įtakos šių ligų eigai.
Dažniausi įtariamieji produktai ir aplinkos veiksniai
– Ar egzistuoja maisto produktų grupės, kurios nėra naudingos daugumai?
– Tai kviečiai, balti miltai ir jų gaminiai. Taip pat pienas, kiaušiniai. Atsiranda vis daugiau gliuteno netoleravimo atvejų.
Be to, gydytoja pažymi, kad aplinkos veiksniai ir maisto pramonės technologijos prisideda prie jautrumo augimo:
– Vis daugiau kalbama apie gliuteną ir jo netoleravimą. Ar žmonės tapo jautresni, labiau alergiški?
– Mūsų aplinkoje labai daug toksinų. Maisto produktai gaminami įvairiomis technologijomis. Auginant tiek augalus, tiek gyvūnus naudojamos įvairios medžiagos. Yra naujų javų ir kviečių veislių, prie kurių mūsų organizmas nėra prisitaikęs.
Ar verta eksperimentuoti patiems?
– Ar žmogus gali pats eksperimentuoti, norėdamas atrasti jam kenksmingus produktus? Ar reikia tartis tik su specialistais?
– Manau, kad eksperimentuoti galima, bet tai užims daug laiko, reikės kantrybės. Tikrinant vieną produktą, reikėtų bent dešimčiai dienų jį išmesti iš raciono ir stebėti, ar pasireikš kokios nors reakcijos. Simptomai, pasireiškiantys netoleruojant maisto, pastebimi ne iš karto pavalgius, o po kelių valandų ar dienų. Stengiantis suprasti, koks produktas veikia neigiamai, galima ir apsirikti.
Praktiniai patarimai: prieš imantis savarankiškų bandymų, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu. Testai padeda objektyviau nustatyti jautrumą, o specialistas padės interpretuoti rezultatus, sudaryti subalansuotą mitybos planą ir užtikrinti, kad nebūtų pašalinti būtini maisto elementai.
Visuomet svarbu atsiminti, kad maisto netoleravimo testas nėra vienintelė priemonė — jis turi būti siejamas su bendru sveikatos vertinimu, įskaitant žarnyno, kepenų ir kasos būklę. Tinkamai interpretuoti rezultatai gali pagerinti savijautą, sumažinti uždegimus ir padėti reguliuoti svorį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.