Per pastarąsias savaites paplitusi mada – sukučiai arba fidget spinneriai – sukėlė daug diskusijų tiek tarp tėvų ir mokytojų, tiek socialiniuose tinkluose. Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas žaisliukas: nedidelis ratais besisukantis daiktas su guoliukais viduje, kuris leidžia jį sukti tarp pirštų. Tačiau jo populiarumas lėmė ir gilesnį susidomėjimą: daugelis teigia, kad tokie daiktai gali padėti sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD), nerimo sutrikimais ar autizmo spektro sutrikimais.
Kas yra sukučiai ir kaip jie veikia?
Sukučiai – tai sensorinė priemonė, suteikianti taktilinį ir vizualinį dirgiklį, kuris galėtų padėti nukreipti pernelyg aktyvų dėmesį arba sumažinti įtampą. (angl. pavadinimas „fidget toy“ – liet. „žaislas neramiam elgesiui malšinti“). Jie būna įvairių formų: plastikiniai, metaliniai, su šviesomis tamsoje, ir net specialiai apdirbti terapiniai variantai. Dėl mechanizmo – guoliukų – vartotojas gali ilgai sukti įtaisą nedideliais, pasikartojančiais judesiais, kurie kai kuriems žmonėms suteikia ramybės ar padeda išlaikyti dėmesį atliekant monotoniškas užduotis.
Mokslininkų ir gydytojų vertinimai
Mokslininkų nuomonės dėl sukučių yra nevienareikšmės. Kai kurie specialistai teigia, kad tokia sensorinė veikla gali būti naudinga autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams: terapijoje nuo seno naudojami plastilinas, guminiai kamuoliukai ar įvairios tekstūros žaislai, kurie padeda reguliuoti prisilietimo jutiminius poreikius. Tyrimai, nagrinėjantys sensorinių priemonių naudą, rodo, kad tam tikri jutiminiai žaidimai gali palengvinti nerimą ir padėti sutelkti dėmesį tam tikromis sąlygomis.
Tuo tarpu Centrinės Floridos universiteto klinikinis psichologas Markas Rapport skeptiškai vertina sukučių universalumą: jo nuomone, jie dažnai labiau blaško nei padeda žmonėms, turintiems ADHD. Be to, atlikti tyrimai apie konkretaus žaislo poveikį vaikui turėtų būti specifiniai ir kontroliniai, o ne bendro pobūdžio. Kliivlando gydytoja Claire Heffron pastebi, kad problema iš dalies kyla ir dėl termino „žaislas“ – jei šie daiktai būtų vadinami „įrankiais“ ir taikomi tik tuomet, kai jie skirti konkrečioms terapinėms reikmėms, juos būtų lengviau priimti klasėse ir darbo vietose.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
Jei svarstote sukučio panaudojimą, vertėtų laikytis kelių principų: pirmiausia įvertinkite individualius vaiko poreikius ir pasitarkite su specialistu; antra, nustatykite aiškias taisykles – kada ir kaip leidžiama naudoti įrankį; trečia, atkreipkite dėmesį į saugumo aspektus, pvz., mažoms vaikams gali kilti užspringimo rizika dėl smulkių detalių. Svarbu, kad sukučiai nebūtų taikomi masiškai kaip universalus dėmesio gerinimo sprendimas – jie gali padėti kai kuriems vaikams, bet gali ir blaškyti kitus.
Išvada aiški: sukučiai turi potencialą būti naudingu sensoriniu įrankiu konkrečiais atvejais, tačiau reikia daugiau kontrolinių tyrimų, griežtesnių rekomendacijų ir sąmoningo taikymo tiek terapijoje, tiek švietime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.