Vis dažniau pastebima, kad įtemptose situacijose žmonės ima kramtyti rašiklius, nagus ar griaužia obuolius. Tai gali atrodyti kaip tik blogas įprotis, tačiau turima ir mokslinio paaiškinimo – kramtymo veiksmas, ypač kai jis susijęs su traškiais produktais, gali turėti antistresinį poveikį. Šią mintį viešai pateikė gydytoja Elena Bozhuk, pabrėždama, kad fizinis, reguliuojamas kramtymas gali padėti sumažinti vidinę įtampą ir kortizolio lygį.
Kas yra kortizolis ir kodėl jo reikia saugotis
Kortizolis yra streso hormonas, kurį antinksčiai gamina reaguodami į pavojų ar padidintą apkrovą. Trumpalaikėje perspektyvoje jis reikalingas – padeda mobilizuoti energiją ir susidoroti su iššūkiais. Tačiau ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis susijęs su neigiamomis pasekmėmis: padidėjusiu kraujospūdžiu, nusilpusia imunine sistema, miego sutrikimais, polinkiu kaupti riebalų sankaupas (ypač pilvo srityje) ir sumažėjusiu serotonino lygiu. Todėl įrankiai, padedantys reguliuoti streso reakciją, net ir tokie paprasti kaip kramtymas, gali būti naudingi kasdienėje savirūpoje.
Kaip traškus maistas ramina nervų sistemą
Kramtymas aktyvuoja autonominės nervų sistemos parasimpatinę dalį, kuri atsakinga už atsipalaidavimą ir atsigavimą. Fiziologinis veiksmas siunčia smegenims signalą, kad kūnas užsiima saugiu ir pažįstamu procesu, todėl sumažėja budrumas ir įtampa. Be to, kramtymas nukreipia dėmesį nuo nerimo keliančių minčių ir padeda sugrįžti į „čia ir dabar“ būseną – tai panašu į dėmesingo kramtymo praktiką. Tokiu būdu paprastas, namie ar darbe prieinamas traškus užkandis gali veikti kaip mikropraktika streso valdymui.
Kokius produktus rinktis ir kaip tai taikyti kasdien
Jei norite išbandyti šią techniką, venkite saldžių ar labai riebinių gaminių. Geriausi pasirinkimai yra natūralūs traškūs produktai: morkos, salierai, paprikos, obuoliai ar kriaušės, riešutai ir sėklos, ruginė duona ar viso grūdo užkandžiai.
Taip pat veiksmingi gali būti orkaitėje iškepti avinžirniai, skrudintos moliūgų sėklos ar traškūs daržovių lazdelės. Svarbu, kad užkandis nebūtų apdorotas dideliu kiekiu cukraus, druskos ar transriebalų, nes jie gali užgožti antistresinį efektą ir pakenkti sveikatai ilgainiui.
Praktinis patarimas: turėkite paruoštą traškų užkandį darbo darbo vietoje ar rankinėje. Kai jaučiate nerimo simptomus – pradėkite kramtyti ramiai, susitelkdami į pojūčius. Net keliolika minučių gali sumažinti įtampą ir padėti priimti aiškesnius sprendimus. Tai paprastas ir natūralus būdas pakeisti žalingus įpročius, pavyzdžiui, kramtyti nagus ar rašiklius.
Reikėtų pažymėti, kad traškaus maisto vartojimas nėra panacėja: tai viena iš savipagalbos priemonių, kuri gali papildyti kitas strategijas – fizinį aktyvumą, miego higieną ir, esant poreikiui, profesionalią psichologinę pagalbą. Nepaisant to, tokie maži veiksmai gali suteikti reikšmingą palengvėjimą kasdienybėje ir prisidėti prie geresnės emocinės būklės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.