Vasaros karščiai tampa ne tik komforto, bet ir gyvybei pavojingos situacijos priežastimi. Europos aplinkos agentūros ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad aukštos temperatūros kasmet lemia dešimtis tūkstančių mirčių regione, o klimato kaitos intensyvumas šią riziką dar didina. Karštis tiesiogiai veikia organizmo termoreguliaciją, kraujotaką ir skysčių balansą, todėl pirmiausia nukenčia organai, kurių veikla labai priklauso nuo pastovaus kraujo tiekimo ir elektrolitų pusiausvyros – širdis ir inkstai.
Kaip paaiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovė, „Turime peržiūrėti savo vasaros įpročius – tai, kas anksčiau atrodė kaip nemalonus karštis, šiandien tampa rimta grėsme gyvybei.
Ir tai aktualu ne tik sergantiems širdies ligomis, bet ir pacientams su lėtiniu inkstų nepakankamumu, dializuojamiems žmonėms, senjorams,“ – pabrėžia direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič.
Kaip karštis paveikia širdį
Esant aukštai temperatūrai, organizmas bando atiduoti šilumą plečiant odos kraujagysles ir intensyviau prakaituojant. Dėl to širdis dirba sparčiau, kad palaikytų kraujotaką ir kritusią kraujo spaudimo vertę. Intensyvus prakaitavimas lemia skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali sukelti kraujo tirštėjimą bei padidinti trombų formavimo riziką. Gydytojos žodžiai tai paaiškina dar konkrečiau: „Didžiausią riziką karščių metu kelia tai, kad gausiai prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių elektrolitų: kalio, magnio, natrio, chloro, – aiškina B. Markevič.
– Dėl skysčių netekimo kraujas tirštėja, tampa klampus, o tai drastiškai padidina krešulių susidarymo riziką. Krešuliai gali sukelti miokardo infarktą, insultą ar plaučių arterijos tromboemboliją.
Be to, netekus elektrolitų, gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti permušimai ar net prieširdžių virpėjimas. Dažniau komplikacijos fiksuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems hipertenzija, diabetu ar vartojančių diuretikus.“
Inkstų jautrumas ir skysčių trūkumas
Nefrologai taip pat įspėja, kad inkstai yra ypač jautrūs dehidratacijai.
Sumažėjus cirkuliuojančio kraujo tūrį, inkstų perfuzija blogėja ir gali pasireikšti ūminis inkstų funkcijos sutrikimas arba pagreitėti lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimas. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriaus vedėja akcentuoja: „Inkstai yra vieni jautriausių organų skysčių trūkumui. Jie tiesiogiai priklauso nuo kraujotakos stabilumo, o karštyje ši pusiausvyra labai lengvai sutrinka,“ – aiškina vedėja – gydytoja nefrologė.
Senjorai ir silpnesni organizmai – didžiausia rizika
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nejaučia troškulio, vartoja vaistus, kurie keičia skysčių pusiausvyrą, arba turi lėtinių ligų, mažinančių organizmo gebėjimą prisitaikyti prie šilumos. „Vyresnio amžiaus pacientams karštis gali pasireikšti neįprastai – ne perkaitimu ar troškuliu, o sumišimu, vangumu, padažnėjusiu kvėpavimu.
Tai labai apgaulinga būklė ir dažnai pastebima per vėlai,“ – įspėja B. Markevič.
Skubiosios pagalbos patirtis ir prevencija
Karščio bangų metu skubiosios pagalbos skyrių srautai ženkliai auga: dažniausiai kreipiamasi dėl širdies ritmo sutrikimų, sunkaus dehidratavimo, ortostatinių kolapsų. Svarbiausia prevencijos priemonė – skysčiai: gerti reguliariai, mažais gurkšneliais, nevėluoti kol atsiranda troškulys. Rekomenduojama vengti alkoholio, kofeino ir energetinių gėrimų, planuoti fizinį aktyvumą vėsesnėmis dienos valandomis, dėvėti lengvus natūralaus pluošto drabužius ir laikytis mitybos, turinčios daug kalio bei mažai druskos.
Kaip primena gydytoja, „Kiekvienas turime mokytis atpažinti savo ribas. Karštis nėra tik diskomfortas – tai fiziologinis iššūkis, kuris gali baigtis labai skaudžiai, jeigu ignoruojame simptomus.
Vasara turi džiuginti, bet džiugesys turi būti protingas, – reziumuoja B. Markevič. – Pastebėjus silpnumą, dusulį, širdies plakimo pakitimus ar sumišimą – būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.