Darbas biure, ilgos valandos prie kompiuterio ir minimalus judėjimas – tapo daugelio kasdienybe. Dėl to vis dažniau pasigirsta specialistų įspėjimai apie ilgalaikio sėdėjimo žalą sveikatai: nuo laikysenos sutrikimų iki lėtinių skausmų, nusilpusios raumenų funkcijos ir net regėjimo pablogėjimo. Reabilitologų pastebėjimai patvirtina, kad problemos pasireiškia ne tik vyresniems, bet ir vis jaunesniems pacientams.
„Pastebime ryškią tendenciją – vis daugiau pacientų atvyksta su stuburo, kaklo, nugaros ar pečių juostos problemomis. Nerimą kelia tai, kad šios problemos vis dažniau pasireiškia vis jaunesniems žmonėms“, – pasakoja „Eglės“ sanatorijos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė. Ilgalaikė statinė poza, prasta laikysena ir nuolatinė psichinė įtampa sukelia raumenų kraujotakos sutrikimus, įtampą, skausmą, tirpimus ir net galvos simptomus – susiliejusį matymą, svaigimą ar galvos skausmus.
Suprasti pasekmes ir pradėti prieš jai atsirandant
Gydytojos nuomone, dauguma kreipiasi jau turėdami ryškius simptomus, todėl svarbiausia yra prevencija. „Man norisi perduoti žinutę: nelaukite, kol atsiras žaizda – verčiau pasirūpinkite, kad jos išvis nebūtų. Svarbiausia – prevencija, o tam reikia veikti iš anksto.” Prevencinės priemonės apima darbo organizavimo pakeitimus, reguliarų fizinį aktyvumą ir darbinės aplinkos ergonomiką.
Pasaulinės sveikatos gairės rekomenduoja kas dvi valandas daryti aktyvias pertraukas. Svarbu, kad pertrauka būtų tikra: pasivaikščiojimas, lengvi tempimo pratimai ar keli pritūpimai. Trumpas pasukimas iki kavos aparato su telefonu rankoje to dažnai neatstoja; reikia nuosekliai mažinti nepertraukto sėdėjimo trukmę visos darbo dienos metu.
Praktiniai patarimai darbo vietoje
Ergonomika svarbi, bet ji nėra stebuklinga priemonė: taisyklingas sėdėjimas reiškia tiesią nugarą ir klubų bei kelių kampus apie 90 laipsnių, tačiau išlaikyti tokią padėtį nuolat yra neįmanoma. „Žmonės per daug pasitiki technologiniais sprendimais. Svarbiausia – įpročiai.
Dirbti stovint – geriau nei sėdint, bet reikia ir judėti”, – pažymi gydytoja. Rekomenduojama periodiškai keisti padėtį, naudoti priminimus pertraukoms ir įtraukti paprastus pratimus prie darbo stalo.
Kvėpavimo pratimai, šilumos taikymas ir raumenų atpalaidavimas padeda sumažinti įtampą. „Masažas – tai tarsi pleistras ant žaizdos. Bet jei eini per rožyną ir nuolat braižaisi – gal geriau vieną kartą pagalvoti, kaip to rožyno braižymo išvengti? Tas pats ir su darbu: reikia keisti įpročius”, – primena reabilitologė. Masažas suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau nepašalina priežasties.
Fizinė veikla, kuri padeda
Joga, pilatesas ir taiči yra ypač tinkamos įtampos mažinimui ir giliųjų raumenų stiprinimui. Plaukimas – gera išeitis, bet svarbu technika; plaukimas ant nugaros ar panardinta galva mažina nugaros ir kaklo apkrovą. Paprastas ėjimas ir gamtos poveikis taip pat teigiamai veikia tiek kūną, tiek psichiką.
„Klausimas neturi būti – ar reikia pajudėti. Klausimas turi būti – kada, kaip ir kiek. Tik tuomet galėsime turėti sveikesnę visuomenę, mažiau skausmų, didesnį darbingumą ir – tiesiog – geresnę savijautą”, – apibendrina gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.