Daugeliui saulė asocijuojasi su poilsiu, įdegiu ir gera savijauta, tačiau nuo jos poveikio slypi rimtos ir dažnai nepastebimos grėsmės. Net debesuotą dieną ar būnant prie lango odą veikia ultravioletiniai spinduliai, kurie kaupiami ilgais metais ir gali sukelti tiek kosmetinių, tiek pavojingų sveikatos problemų. Svarbu ne tik suprasti skirtumus tarp spindulių rūšių, bet ir praktinius apsaugos būdus kasdienai.
UVA ir UVB: kuo skiriasi ir kodėl tai svarbu
Saulės ultravioletiniai spinduliai skirstomi į tris tipus, tačiau odą veikia tik du iš jų – UVA ir UVB. „UVB spinduliai yra trumpi ir paveikia viršutinį odos sluoksnį, vadinamą epidermiu. . Jie dažniausiai sukelia nudegimus – ypač pavasarį ir vasarą. Tuo metu UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, iki dermos sluoksnio. Jie sukelia oksidacinį stresą, skatina odos senėjimą, pigmentacijos sutrikimus bei gali pažeisti DNR“, – sako Lina Martinėlė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ dermatovenerologė. Skirtumas reiškia, kad ne visą žalą matome iš karto: UVB dažniau matomas kaip paraudimas ar nudegimas, o UVA dirba „tyliai“, ilgainiui mažindamas odos elastingumą ir didinant vėžio riziką.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai pavojai
„Nudegimai dažnai atsiranda jau po kelių valandų buvimo saulėje, ypač per intensyviausias dienos valandas, kai nenaudojama apsauga. Sunkesni nudegimai gali lemti pūslių susidarymą – tai ženklas, kad oda stipriai pažeista. Tokie pažeidimai ne tik labai skausmingi, bet ir padidina odos infekcijų riziką“, – teigia gydytoja. Be skausmingų nudegimų, ilgalaikis saulės poveikis pasireiškia kaip priešlaikinis senėjimas: raukšlių gylio didėjimas, pigmentinės dėmės ir kapiliarų išryškėjimas. UVA spinduliai ardo kolageną ir elastiną, o DNR pažeidimai didina odos vėžio riziką – nuo bazalinių ląstelių iki piktybinės melanomos.
Yra daug veiksnių, stiprinančių riziką: šviesi oda, daug apgamų, vaikystėje patirti stiprūs nudegimai, šeiminė odos vėžio anamnezė ar tam tikrų vaistų vartojimas, sukeliantis fotosensibilizaciją.
Todėl svarbu reguliariai stebėti odą ir nedelsti kreiptis į specialistą pastebėjus pakitimus.
Kaip saugotis ir ar įmanoma degintis „sveikai“?
„Saulės spinduliams jautresni šviesios odos žmonės, turintys daug apgamų, vaikai, ar tie, kurių šeimoje buvo odos vėžio atvejų.Taip pat stipresnės apsaugos reikia žmonėms, vartojantiems jautrumą didinančius vaistus, sergantiems tam tikromis ligomis ar dirbantiems ilgai lauke“, – priduria specialistė. Saugus įdegis iš medicininės pusės nėra tikslas: įdegis yra odos gynybinė reakcija į UV sukeliamą žalą, o ne sveikatos ženklas.
„Tyrimai rodo, kad soliariumai žymiai paspartina fotosenėjimą – atsiranda pigmentinės dėmės, nelygus odos atspalvis, mažėja elastingumas. Be to, žmonėms, patyrusiems daugiau nei penkis stiprius nudegimus, melanomos rizika padidėja dvigubai, o sukauptas UV poveikis tiesiogiai siejamas su įvairiomis odos vėžio formomis“, – pabrėžia „Antėja” gydytoja. Soliariumai ypač pavojingi: Pasaulio sveikatos organizacija juos priskiria pirmosios grupės kancerogenams.
Apsaugai svarbiausias yra apsauginis kremas su plataus spektro (UVA ir UVB) ženklinimu, tinkamu SPF (rekomenduojama bent SPF 30 jautriai odai), tepti kas 2 val. ir po maudynių. Taip pat būtina naudoti fizines apsaugos priemones: skrybėlę, akinius su UV filtru, drabužius ir ieškoti šešėlio – ypač intensyviausiomis valandomis. Reguliari odos savistaba ir konsultacijos su dermatologu išlieka geriausia ilgalaikė profilaktika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.