Pastaraisiais metais gydymo nuo nutukimo srityje daugiausia dėmesio skiriama apetito slopinimui, tačiau naujas tyrimas atkreipia dėmesį į kitą — energijos sąnaudų — aspektą. Japonijos Kobės universiteto mokslininkų komanda žurnale „Molecular Metabolism” aprašė, kaip tam tikros PGC-1⍺ baltymo variacijos lemia skirtingą organizmo gebėjimą deginti riebalus fizinio aktyvumo metu ir net be jo.
Tyrimo eiga ir rasti skirtumai
Anksčiau žinoma, kad PGC-1⍺ baltymas organizme reaguoja į fizinį krūvį ir dalyvauja energijos apykaitos reguliavime. Kobės universiteto mokslininkai nustatė, jog egzistuoja keli to paties baltymo variantai, pažymėti b ir c. Šios variacijos gaminasi intensyviau atsakant į fizinį krūvį tik kai kuriems individams, o tai gali paaiškinti, kodėl žmonės, laikydamiesi tos pačios dietos ir treniruočių režimo, lieknėja nevienodai.
Eksperimentuose su pelėmis paaiškėjo, kad gyvūnai, kurių organizmas negamino b ir c tipų PGC-1⍺ molekulių, pratybų metu suvartojo mažiau deguonies ir sudegino mažiau riebalų. Šiuos rezultatus mokslininkai patvirtino ir mažame, dešimties žmonių, tyrime: dalyviai su mažesniu b ir c tipų signalinių molekulių kiekiu rodė mažesnį deguonies suvartojimą ir mažesnes energijos sąnaudas.
Ką reiškia atradimas gydymui ir kas toliau
Tyrimo autoriai mato dideles perspektyvas farmacijos srityje. „Pastaruoju metu sukurti vaistai nuo nutukimo, slopinantys apetitą, ir vis dažnį skiriami daugelyje pasaulio šalių. Tačiau vaistų, kurie gydo nutukimą didindami energijos sąnaudas, nėra. Jei pavyktų rasti medžiagą, didinančią b ir c tipų signalinių molekulių kiekį, tai galėtų padėti sukurti vaistus, kurie didintų energijos sąnaudas fizinio aktyvumo metu ar net be jo”, – teigia mokslininkai.
Tai reiškia, kad vietoj vien tik apetito slopinimo gali atsirasti preparatų, kurie skatintų paties organizmo gebėjimą panaudoti kaupiamus riebalus. Vis dėlto verta pabrėžti, jog dabartiniai rezultatai yra pradinis žingsnis: eksperimentai buvo atlikti su ribotais imtimis, ir reikalingi didesni klinikiniai tyrimai, siekiant patvirtinti efektyvumą, saugumą ir galimas nepageidaujamas pasekmes.
Praktinės pasekmės ir rekomendacijos
Nors atradimas atveria naujas galimybes, jis neturėtų priversti žmonių visiškai atsisakyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo. Personalizuota medicina ir genetinis profiliavimas gali padėti suprasti, kam tokie gydymo būdai būtų tinkamiausi, tačiau kol kas kasdieniai gyvenimo būdo pokyčiai — subalansuota mityba, reguliarios pratybos ir miego higiena — išlieka kertiniais svorio valdymo elementais.
Ateityje mokslininkai planuoja tirti, kaip saugiai stimuliuoti b ir c tipo PGC-1⍺ gamybą, bei ar šie mechanizmai veikia įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonėms. Jei pavyks, tai gali pakeisti požiūrį į nutukimo gydymą ir atverti kelią naujai, energijos sąnaudų didinimui skirtai farmakologijai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.