Priešmenstruaciniai simptomai — silpnumas, nuotaikos svyravimai, apatija ar net pykčio priepuoliai — kamuoja daugumą reprodukcinio amžiaus moterų. Statistikos duomenimis, įvairius PMS požymius patiria apie 75 proc. moterų, tačiau jų intensyvumas labai skiriasi: nuo lengvo diskomforto iki gyvenimą gerokai trikdančių sutrikimų.
PMS ar PMDS?
Ne visi menstruacinio ciklo metu pasireiškiantys negalavimai reiškia sunkų sutrikimą. Dažnai kasdienius nusiskundimus moterys priskiria PMS, tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad 3–8 proc. moterų patiria smarkesnę būklę — priešmenstruacinį disforinį sutrikimą (PMDS), kai simptomai tampa tokie stiprūs, kad trukdo dirbti, palaikyti santykius ir gyventi įprastą gyvenimą.
„Jeigu nuotaikos svyravimai, dirglumas, įtampa ar net depresija tampa tokie stiprūs, jog trukdo įprastiniam moterų gyvenimui ir sutrikdo jų santykius su aplinkiniais žmonėmis, tai jau ne paprastas PMS, o psichikos ligoms priskirimas priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS)“, – teigia dr. V. Klimas.
Pagrindiniai priešmenstruacinio sindromo simptomai — bloga nuotaika, nerimas, irzlumas, sumažėjęs domėjimasis kasdiene veikla, sutrikęs susikaupimas, greitas nuovargis, apetito ir miego ritmo pokyčiai, nevisavertiškumo jausmas bei įvairūs fiziniai požymiai, pavyzdžiui, krūtų skausmingumas. Jeigu likus savaitei iki menstruacijų pasireiškia bent penki iš šių simptomų ir jie kartojasi cikliškai, būtina kreiptis specialistų.
Kas sukelia simptomus?
PMS ir PMDS kyla dėl cikliškai besikeičiančių hormonų koncentracijų ir su tuo susijusių biocheminių procesų smegenyse. Hormono estrogeno svyravimai ir serotonino pokyčiai lemia nuotaikų svyravimus, dirglumą ir fizinius nusiskundimus. Šių mechanizmų supratimas padeda geriau pasirinkti gydymo ir savipagalbos priemones.
Kaip sumažinti simptomus?
Gyvenimo būdo korekcijos ir mitybos pokyčiai gali ženkliai palengvinti savijautą. Rekomenduojama nevengti skysčių, mažinti druskos ir kofeino vartojimą, vengti alkoholio bei labai riebaus ir aštraus maisto. Produktai, turintys daug kalio, kalcio, vitamino D ir sudėtinių angliavandenių, padeda palaikyti stabilų emocinį foną ir taiso bendrą savijautą.
Vaistininkai nurodo, kad padeda vitaminas B6, magnis, kalcis, o krūtų skausmą mažina vitaminas E arba tam tikri vaistai (pvz., bromokriptinas). Nereceptiniai priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti stiprius fizinius skausmus. Sunkesniais atvejais ginekologai gali skirti hormonines kontraceptines tabletes arba specifinį gydymą.
Gamtinės priemonės taip pat vertingos: nakvišų (evening primrose) aliejus, dėl jame esančių medžiagų, panašių į estrogeną, gali sumažinti simptomus, tačiau efektas pasireiškia tik po 2–3 mėnesių nuolatinio vartojimo.
Fizinė veikla ir kada kreiptis pagalbos
Lengvas fizinis aktyvumas — pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mankšta — padeda mažinti skysčių susilaikymą, gerina nuotaiką ir didina serotonino gamybą. Jei simptomai kartojasi kas mėnesį ir trukdo gyventi, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atmesta kita psichikos sveikatos problema ir parinktas tinkamas gydymas.
Laiku atpažinus PMS arba PMDS, galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti neigiamų išgyvenimų intensyvumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.