Faringitas — ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas — yra itin dažna diagnozė šaltuoju metų laiku. Pasak gydytojos otorinolaringologės Ernestos Morozaitės, infekcinės kilmės faringitai sudaro apie 80 proc. visų atvejų, o dažniausi sukėlėjai yra įvairūs virusai: rinovirusai, adenovirusai, gripo ir herpes virusai. Liga paprastai prasideda rudenį ir tęsiasi iki pavasario, lengvai plinta tarp susibūrusių žmonių, todėl svarbu žinoti pagrindines prevencijos priemones ir simptomų atpažinimą.
Kas yra faringitas ir kokios jo formos
Faringitas gali būti virusinis, bakterinis, grybelinis, alerginis ar sukeltas fizinių ir cheminių dirgiklių. Neinfekcinis faringitas dažnai susijęs su rūkymu, sausintu oru, chemikalų poveikiu, rėkimu ar intubacija. Be to, gastroezofaginio refliukso ir laringofaringinio refliukso ligos gali imituoti ar provokuoti ryklės skausmą, sausą kosulį bei svetimkūnio pojūtį kakle.
Simptomai ir kaip atskirti formą
Pagrindiniai simptomai yra ryklės paraudimas, skaudus rijimas, kartais karščiavimas, bendras silpnumas, nosies sekretas ir kosulys. Virusiniam faringitui dažnai būdingi nosies užgulimas, sloga, smulkios pūslelės arba opelės burnos ertmėje, o temperatūra nebūna aukšta. Bakterinis faringitas — ypač grupės A β-hemolitinio streptokoko sukeltas — pasižymi intensyviu ryklės skausmu, aukšta temperatūra, pūlingu apnašu ir padidėjusiais kaklo limfmazgiais. Jeigu simptomai neryškūs, rekomenduojama atlikti greitą streptokoko antigeno testą arba mikrobiologinį pasėlį.
Gydymas ir praktiški patarimai
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo: virusiniam faringitui antibiotikai nereikalingi, gydymas yra simptominis. Skausmui malšinti tinka nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, vietiniai gerklės purškalai ir pastilės su antiseptiku. Svarbi režimo ir dietos korekcija: minkštas, šiltas maistas, gausus skysčių vartojimas, lovos režimas. Rūkymo nutraukimas ir aplinkos drėkinimas sumažina gleivinės dirginimą.
Bakteriniam faringitui, kuriam patvirtintas streptokokas arba esant bent trims diagnostiniams kriterijams, skiriami antibiotikai, kad būtų sutrumpinta ligos eiga ir sumažinta komplikacijų rizika.
Esant gripui ar herpes uždegimui, gali būti paskiriami priešvirusiniai vaistai.
Papildomos priemonės: inhaliacijos, karštos vonios, kojų kaitinimas, šildomi kompresai kaklui, gerklės skalavimas druskos tirpalu. Jei ryškėja kvėpavimo sutrikimai, aukšta temperatūra ilgiau nei kelias dienas, stiprėjantis skausmas ar atsiranda ausies simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas teisingas gydymas padeda išvengti laringito, bronchito ir kitų komplikacijų.
Prevencija — paprasta ir veiksminga: dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, vengimas kontakto su sergančiaisiais ir, prireikus, apsauga kauke. Atidžiai stebėkite savo būklę ir nedelskite kreiptis į specialistus, jei simptomai sunkėja arba negerėja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.