Gydytoja, sveikos gyvensenos konsultantė Asta Keturkienė dalijasi praktiniais ir patikrintais būdais, kuriais pati griebiasi vos pajutusi pirmuosius peršalimo ar gripo simptomus. Jai svarbiausia – nedelsti: simptomų atsiradimas yra signalas pradėti imtis priemonių, kad užkirstume kelią ligos progresavimui ir palengvintume eigą.
Kaip pradėti gydymą
„Svarbiausia pradėti gydytis kai tik pajuntame pirmuosius simptomus – gerklės skausmą, šaltkrėtį ir nereiki galvoti – gal praeis savaime. Gal praeis, bet tikėtina, kad ir nepraeis. Virusai dauginasi ir tada sunkiau juos sunaikinti“, – sako sveikos mitybos konsultantė. Ankstyvas reagavimas leidžia sumažinti simptomų intensyvumą ir sutrumpinti ligos trukmę.
Praktinės natūralios priemonės
Gydytoja pirmiausia vartoja česnako ekstrakto tabletes; tai patogi alternatyva šviežiam česnakui, ypač tiems, kuriems didelis rūgštingumas ar opalistė kelia problemų. Ji pataria per dieną išgerti 6–8 tabletes. „Iš pradžių išgeriu dvi, praėjus kelioms valandoms vėl dvi“, – sako gydytoja.
Po česnakų ji gamina ciberžolės tirpalą: šilto vandens puodelyje ištirpina 2 arbatinius šaukštelius ciberžolės miltelių ir geria kelis kartus per dieną tol, kol simptomai išnyksta. Taip pat rekomenduojamas pelargonijos ekstraktas – tabletėmis arba lašais.
Kiti paprasti sprendimai – kojų mirkymas karštame sūdytame vandenyje pačioje ligos pradžioje, pipirinių pleistrų klijavimas ant pėdų bei įvairios imbiero arbatos ir gėrimai. Pipirinis pleistras, pasak gydytojos, „ant padų gali būti užklijuotas ir dvi paras. Reikia leisti odai kokį pusdienį „pakvėpuoti“ ir vėl naujai klijuotis“. Pleistrai stimuliuoja refleksinius taškus, susijusius su kvėpavimo sistema.
Imbieras, medus ir arbatos
Imbiero arbata su kalendrų sėklomis yra gydytojos mėgstama: sėklas lengvai pakepina, įmeta imbiero griežinėlius, paverdama apie 10 minučių. Patartina medų dėti tik į pravėsusią arbatą arba laižyti nuo šaukštelio, kad nepažeistume biologiškai aktyvių medaus komponentų.
Imbiero gėrimas gerina nosiaryklės būklę, mažina gerklės perštėjimą ir skatina prakaitavimą – tai gali padėti natūraliai temperatūrai ir išvalyti kvėpavimo takus.
Mityba ir organizmo išteklių tausojimas
A. Keturkienė pabrėžia, kad sergant nereikėtų prievartauti apetito: „Kai susergame, organizmas pradeda stipriai kovoti su infekcija, o virškinimas yra labai sudėtingas procesas, reikalaujantis daug energijos sąnaudų. Jei mes nenorime valgyti, tai ir nevalgykime.“ Ji pataria valgyti tada, kai jaučiamas apetitas, rinktis lengvai virškinamą maistą – daržovių sriubas, virtas daržoves, vaisius – ir vengti gleivinančių produktų (miltinių patiekalų, jogurto, bananų, bulvių), kurie gali skatinti gleivių kaupimąsi.
Temperatūra, pirtis, higiena ir kada kreiptis į gydytoją
Gydytoja pataria neskubėti malšinti vidutinės temperatūros (apie 38 °C), nes karščiavimas yra organizmo savigydos mechanizmas. Ji siūlo rinktis vėsinančius kompresus, liepžiedžių ar aviečių stiebų arbatą. Pirtis gali būti naudinga tik pačioje ligos pradžioje; įsisirgus lankytis pirtyje nerekomenduojama. Taip pat svarbu nesulaikyti čiaudulio ir visada prisidengti servetėle ar ranka, vėdinti patalpas, plauti rankas ir naudoti kaukę, jei einate į viešas erdves.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijas, būtina kreiptis gydytojo pagalbos, jei kelias dienas nekrito temperatūra ir žmogus labai blogai jaučiasi, jei yra kvėpavimo sutrikimų, stiprus šlapias kosulys ar jei viduriavimas ir vėmimas nepraeina.
Šie paprasti, namuose pritaikomi metodai – česnako ir ciberžolės preparatai, imbiero arbatos, pėdų procedūros ir dėmesys mitybai bei poilsiui – gali reikšmingai palengvinti simptomus, tačiau esant sunkiems ar progresuojantiems požymiams būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.