Vyriausybė patvirtino kompleksinį priemonių planą elektros tinklų atsparumui didinti ir kritinių paslaugų apsaugai nuo audrų bei kitų ekstremaliųjų reiškinių. Planuojama iki 2030 metų įgyvendinti investicijas, kurioms reikės apie 0,5 mlrd. eurų, siekiant smarkiai sumažinti audrų poveikį gyventojams ir infrastruktūrai.
Planas ir tikslai
Pagrindinis plano tikslas – sumažinti audrų padarinius visuomenei keturis kartus ir užtikrinti spartesnį elektros tiekimo atkūrimą. Numatyta, kad bent 75 proc. vartotojų, praradusių elektra, turėtų būti aprūpinti per 72 valandas po gedimų, o likusi dalis gautų energiją per rezervinius generatorius. Šis ambicingas tikslas apima tiek techninius sprendimus, tiek administracines priemones ir procedūrų supaprastinimą projektavimo bei leidimų srityje.
Generatorių rezervo formavimas
Vyriausybė akcentuoja poreikį suformuoti didelį generatorių rezervą. Anot pranešimo, „šiuo metu ESO rezerve esantys 200 generatorių yra labai kuklus skaičius, jų turėtų būti „tūkstančiai“.“ Planuojama įsigyti iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir priedų, kurie būtų skirstomi per savivaldybes ir seniūnijas gyventojams atokiose ar sunkiau pasiekiamose vietovėse, kur tinklų atkūrimas užtrunka ilgiausiai.
Kabeliavimas miškuose ir medžių tvarkymas
Viena esminių techninių priemonių – oro linijų pakeitimas požeminiais kabeliais miškingose teritorijose. Planuojama iki 2030 m. kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. km elektros linijų: 4,8 tūkst. km 10 kV ir 1,1 tūkst. km 0,4 kV linijų. Ten, kur kabeliavimas nebus efektyvus, iki 2028 metų bus sutvarkytos proskynos ir pašalinti pavojingi medžiai – tai apims apie 1,2 tūkst. kilometrų ruožų.
Parama atokiems gyventojams ir energetikos savarankiškumas
Siekiant didinti atsparumą, atokiems gyventojams siūloma prioritetinė parama saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir autonominiams sprendimams – finansavimas galėtų apimti iki 100 proc. išlaidų ir pasiekti apie 30 tūkst. vartotojų. Tokios investicijos didina bendrą šalies energinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo centralizuoto tinklo ekstremaliomis sąlygomis.
Organizacinės priemonės ir įgyvendinimas
Planas numato ne tik technines priemones, bet ir dezasterinio valdymo pajėgumų stiprinimą: iki 2030 m.
ketinama formuoti 200 papildomų avarinių brigadų, praktiškai beveik dvigubinant esamą pajėgumą. Premjeras pabrėžė, kad „Tai, ko mes siekiame, rytoj netaps kūnu, viskam reikės ir laiko, ir pinigų, bet tai nebus tik šūvis į niekur, o bus labai aiškiai vykdoma stebėsena tų priemonių ir krypčių, kurias nusistatome“.
Taip pat akcentuojama procedūrų supaprastinimo reikšmė kabeliavimui vykdyti: „Tam reikės ne tik fizinio darbo, bet ir tam tikrų procedūrų supaprastinimo teritorijose, kur kabeliavimas bus vykdomas“, – teigė M. Sinkevičius. Vyriausybė tikisi, kad koordinuotas finansavimas, savivaldybių įsitraukimas ir aiškios prioritetų nustatymo gairės leis žymiai pagerinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Planas apima ir rezervinius elektros šaltinius vandens tiekimo bei nuotekų įmonėse ir pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse, siekiant užtikrinti kritinių paslaugų stabilumą net ir plačių gedimų atveju.