Pirmieji bendravimo įgūdžiai formuojasi šeimoje, tačiau tik pakankami bendravimo įgūdžiai negarantuoja, kad vaikas mokės valdyti emocijas ar prasmingai spręsti nesutarimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė pabrėžia, kad nuo mažens reikia lavinti ne tik kalbėjimą ir mandagumą, bet ir gebėjimą atpažinti jausmus, laikytis taisyklių argumentuojant, rasti kompromisus ir gerbti kitokį požiūrį.
Kodėl svarbu mokyti emocijų atpažinimo
„Konfliktas – priešingų interesų, tikslų, požiūrių, nuomonių susidūrimas, turintis stiprų emocinį foną. Skirtingo amžiaus vaikai tarpusavio nesutarimus sprendžia skirtingai: mažesnieji susipykę skuba pasiguosti tėvams, suaugusiems, o paaugliai nesutarimus linkę spręsti patys“, – sako N. Martišienė. Tokia pastaba primena, kad sprendimo būdai kinta su amžiumi, todėl ir mokymo metodai turi būti pritaikyti.
Vaikui svarbu mokėti vardyti ir apibūdinti savo jausmus: pyktis, nusivylimas, liūdesys, nerimas ar gėda. Tai ne tik žodynas – tai raktas į savirefleksiją ir gebėjimą sustabdyti impulsyvius veiksmus. Supratęs, ką jaučia, vaikas gali pasirinkti konstruktyvesnį elgesį arba kreiptis pagalbos.
Kaip praktikoje lavinti emocijų suvokimą
Pradėti verta nuo paprastų kasdienių pratimų: paklausti vaiko „ką jautiesi?“ ir padėti jam pateikti konkretesnį atsakymą, pasiūlyti žodžius, apibūdinančius emocijos pobūdį. „Mokykime vaiką įvardinti emociją ir ją paaiškinti. Net tokia, atrodytų, visiems pažįstama emocija, kaip pyktis, gali būti skirtinga. Jis gali būti agresyvus, varginantis, erzinantis ir pan. Padėkime vaikui tai suprasti, atpažinti ir plėskime jo emocijų žodyną. Kita vertus – pyktis yra stipri jėga ir nukreiptas tinkama linkme gali būti panaudotas pokyčiams siekti, keisti situaciją. Suprasdami tikruosius vaiko jausmus, išgyvenimus stiprių emocijų metu, galėsime išsiaiškinti, kodėl tokios emocijos kyla ir mokyti vaiką jas valdyti“, – pataria vaiko teisių gynėja.
Naudinga mokyti vaiką trumpų kvėpavimo ar „laiko sau“ technikų, siūlyti rašyti jausmus arba piešti, jei žodinė išraiška dar silpna. Tėvų rolė – kantriai klausti, nevertinti ir parodyti, kaip pats suaugusysis tvarkosi su savo emocijomis.
Konflikto sprendimas kaip gebėjimas, o ne bausmė
„Supraskime, jog nesutarimai, pyktis patys savaime nėra blogi dalykai. Tinkamai sprendžiamos sudėtingos situacijos, kurių metu išsiskiria nuomonės, brandina asmenybę ir charakterį – moko tolerancijos, klausymosi meno, praturtina santykius. Tačiau destruktyviai sprendžiamo konfliktai gali kelti ir įtampą bei grėsmę geriems tarpusavio santykiams“, – atkreipia dėmesį N. Martišienė.
Svarbu aiškiai paaiškinti vaikams, kad ginče turi teisę būti išsakyta nuomonė, bet negalima žeminti kito. „Paaiškinkime vaikams, kad nugalėtojas ne tas, kuris garsiai šaukia, bet tas, kuris moka išspręsti ginčą – geba klausyti, suprasti, išgirsti. Vaikams svarbu suprasti, kad be kompromisų pasiekti sutarimą bus sunku. Padėkime jiems išmokti ieškoti sprendimų“, – kviečia vaiko teisių gynėja akcentuodama būtinybę vaikams paaiškinti konflikto sprendimo eigą – emocijų valdymas, problemos identifikavimas, gebėjimas išsakyti savo nuomonę ir išklausyti oponentą bei surasti konflikto sprendimo alternatyvas.
Metodas „Spręsk” – žingsnis po žingsnio
Vaiko teisių gynėja siūlo paprastą akronimą, kurį tėvai ir mokytojai gali taikyti su vaikais:
S – sakykite, kaip jūs matote problemą;
P – paklausykite, kaip problemą mato kita konflikto pusė;
R – raskite ir išvardinkite galimus variantus;
Ę – eliminuokite sprendimus, kurie nepriimtini kuriam nors iš jūsų;
S – svarstykite ir analizuokite, kokius žingsnius reikia žengti arba kokios reikia pagalbos;
K – konstatuokite abiem pusėm priimtiniausią sprendimą.
Toks struktūruotas požiūris padeda mažinti emocinį užsikabinimą ir skatina veiksmingą bendravimą. Jei kyla abejonių ar reikalinga pagalba, specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais telefonu 8 800 10 800 arba, esant pavojui, kreiptis numeriu 112.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.