Fizinis lankstumas ir kasdienė funkcionalumas – ne tik sporto instruktorių pamokymai, bet ir svarbūs bendros sveikatos rodikliai. Daugelis žmonių gali laikyti, kad negalėjimas paliesti žemės ar sunkumas atsistoti nuo grindų yra tik mažas trūkumas, tačiau sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius įspėja, kad tokie požymiai gali atspindėti platesnes sveikatos problemas.
Kaip atpažinti pavojingus simptomus
Visų pirma svarbu atskirti, kas yra tiesiog ribotas lankstumas, o kas – organizmo funkcinio nusilpimo ženklas. Interviu metu užduoti klausimai ir atsakymai padeda suprasti skirtumą:
– Tarkime, žmogus pasilenkęs nepasiekia žemės, nugaroje nesukabina rankų, neatsistoja nuo žemės be rankų, sėdėdamas ant žemės ar kėdės, negali sukryžiuoti kojų. Ar žmogui vertėtų dėl to sunerimti?
– Jeigu žmogus pasilenkęs nepasiekia žemės rankomis, ar [nugaroje](http://www.delfi.lt/temos/nugara/) nesukabina rankų, tai nėra kažkas labai grėsminga. Tiesiog žmogus nėra toks lankstus. Kai žmogus sunkiai atsistoja nuo žemės, ilgiau užtrunka keisdamas kūno padėtį ar atlikdamas įprastus judesius, tai – jau rimtesni požymiai apie pablogėjusią sveikatos būklę.
Trumpai tariant: vienas ar kitas lankstumo trūkumas dažnai nėra pavojus, tačiau sutrikta kasdienė funkcija – pvz., negalėjimas atsistoti be rankų arba pastebimas judesių lėtėjimas – signalizuoja apie sumažėjusį jėgos rezervą, koordina-cijos ar sąnarių problemas, kurios gali turėti rimtesnių pasekmių.
Priežastys ir pasekmės
– Ką tai pasako apie žmogaus sveikatos būklę?
– Pavyzdžiui, jeigu žmogus lengvai atsistoja nuo žemės be rankų, tai galima susieti su geresne ilgaamžiškumo perspektyva. Priešingu atveju, tai rodo organizmo nusilpimą bei nefunkcionalumą. Jeigu žmogus negali sukryžiuoti kojų, reikia aiškintis, kokios to priežastys. Kai kurie žmonės nuo žemės atsistoti be rankų negali dėl [antsvorio](http://www.delfi.lt/temos/antsvoris/), nutukimo, stuburo, klubų, kelių ar kitų sąnarių nusidėvėjimo.
Tai rodo, jog žmogaus aktyvumas, daugelis gyvybinių procesų turi apribojimų ir tai neabejotinai neigiamai veikią bendrą sveikatą- ir fizinę ir psichinę bei emocinę. Tokiam treniruotis ar užsiimti ligų profilaktika daug sunkiau. Dėl to gali atsirasti ar greičiau progresuoti širdies, kvėpavimo, virškinimo, nervų sistemos ligos. Gyvenimo kokybė taip pat suprastėja, atsiranda ir kitų susirgimų.
Taigi priežastys gali būti įvairios: antsvoris, sąnarių degeneracija, silpni raumenys ar net neurologiniai sutrikimai. Pasekmės – mažesnė fizinė ištvermė, padidėjusi rizika nukristi ar patirti traumą, lėtesnė reabilitacija po ligų ir prastesnė gyvenimo kokybė.
Ką daryti ir kaip pradėti
– Kokių priemonių turėtų imtis žmogus, negalintis atliktų šių, atrodo, primityvių veiksmų?
– Pirmiausia, žmogus turėtų būti [fiziškai](http://www.delfi.lt/temos/fiziskai-aktyvus/) aktyvesnis. Jeigu jis daug juda, taip pat tampa ir funkcionalesnis, jei neturi rimtų sveikatos sutrikimų, yra pakankamai jaunas ir turi jėgos rezervus, ar kompensacines galimybes. Lankstumas yra tik vienas iš fizinio aktyvumo komponentų. Reikia neužmiršti, kad atliekant lankstumo pratimus, taip pat reikėtų atlikti ir jėgos, aerobinius, balanso pratimus. Taip pat prižiūrėti svorį, kad nebūtų nereikalingų kilogramų. Lankstumo pratimų negalima išskirti, kaip vienintelių ir svarbiausių.
Pradėti verta nuo lengvų kasdienių įpročių: kasdienis pasivaikščiojimas, trumpi tempimo ir jėgos pratimai, dėmesys laikysenai ir mitybai. Jei yra skausmas arba akivaizdžios funkcijos praradimas, verta kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą – jie padės sudaryti saugų, individualų planą.
Praktiniai patarimai savaitės planui
– Kad iš judėjimo pasisemtumėme maksimalios naudos, kokie mūsų planai turėtų būti, tarkime, per savaitę?
– Žmonės aktyvūs turėtų būti kiekvieną dieną maždaug po valandą ar pusantros. Ypač naudinga būtų stiprinti organizmą pagal specialisto sudarytą individualų fizinio aktyvumo- treniruočių planą, teisingai atliekant paskirtus pratimus. Labai svarbu pagal fizinį aktyvumą atitinkamai suderinti poilsį ir mitybą. Tada galima tikėtis geriausių rezultatų išvengiant neigiamų sveikatai padarinių- kas dažnai tampa vėlgi sumažėjusio fizinio aktyvumo priežastimi. Aktyvuojantis savarankiškai bent pusę valandos kasdien žmogus turėtų energingai vaikščioti, važiuoti dviračiu, plaukioti ar užsiimti kitokia mėgstama fizine veikla, kad jis šiek tiek išprakaituotų, padažnėtų kvėpavimas.
Įvairovių svarba – derinkite aerobiką, jėgos treniruotes, tempimo ir pusiausvyros pratimus. Tokiu būdu mažėja sužalojimų rizika, gerėja funkcionalumas ir gyvenimo kokybė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.