Cukrinis diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos dažnai tvirtai susipina: viena liga skatina kitos vystymąsi, o pasekmės kartais pasirodo tik per vėlai. Pacientai ir visuomenė neretai neįvertina šio ryšio, todėl svarbu aiškiai suprasti mechanizmus, galimas komplikacijas ir prevencijos priemones.
Papasakokite, kaip cukrinis diabetas susijęs su širdimi?
Sergant cukriniu diabetu dažnai vystosi atsparumas insulinui, keičiasi lipidų apykaita ir didėja kraujo krešumas. Tai sudaro palankias sąlygas aterosklerozei – arterijų sienelių storėjimui ir siaurėjimui. Klinikinėje praktikoje diabetas susijęs su didesne miokardo infarkto, insulto, krūtinės anginos ir širdies nepakankamumo rizika. Statistikos duomenys rodo, kad suaugusieji, sergantys diabetu, miršta nuo širdies ligų kelis kartus dažniau nei nesergantieji, o vyresniems nei 60 metų pacientams su diabetu ir ŠKL gyvenimas sutrumpėja vidutiniškai apie 12 metų.
Kokios komplikacijos gresia ir kodėl jos pavojingos?
Kai diabeto metu pažeidžiamos tiek stambios, tiek smulkios kraujagyslės, gali išsivystyti stabilioji ir nestabili krūtinės angina, ūminis miokardo infarktas, insultas, aritmijos ir progresuojantis širdies nepakankamumas. Diabetas spartina aterosklerozės progresavimą ir daro kraujagysles pažeidžiamas kituose organuose – kojose, kakle, aortoje. Dėl nervų pažaidos simptomai dažnai būna netipiniai arba jų visai nėra: pacientas gali nejausti skausmo krūtinėje („tylioji“ išemija), todėl liga nustatoma per vėlai, kai reikalingos sudėtingos intervencijos ar operacijos.
Ar gali būti taip, kad žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligos, nors iš tiesų visą tai sukėlė diabetas, o žmogus net nežinojo, kad juo serga?
Tai dažna realybė: diabetu sergantis žmogus gali gyventi daugelį metų be diagnozės, kol pasireiškia rimtos ŠKL komplikacijos. Dėl didėjančio ligos paplitimo pasaulyje ir Lietuvoje tikėtina, kad daugelis mirčių, priskirtų širdies ligoms, iš dalies yra susijusios su nežinomu ar nekaip gydomu diabetu.
Kaip sumažinti riziką?
2 tipo diabetas gali būti valdomas ir jo komplikacijos mažinamos. Pagrindinės priemonės – gyvenimo būdo pokyčiai: sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas bei alkoholio ir druskos ribojimas. Be to, daugeliui pacientų reikalingi medikamentai: arterinei hipertenzijai kontroliuoti, cholesterolio koncentracijai mažinti (statinai) ir pačios cukrinės ligos gydymas. Naujieji antidiabetiniai preparatai taip pat rodo širdį saugančius efektus, mažindami infarkto ir širdies nepakankamumo riziką.
Kiekvienam su diabetu arba metaboliniu sindromu sergančiam pacientui būtina griežtai kontroliuoti kraujospūdį, lipidus ir gliukozės kiekį kraujyje. Reguliarūs medicininiai patikrinimai ir ankstyva diagnostika leidžia nustatyti besimptomes patologijas ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Ar galima pajusti kokius nors simptomus, signalus, pranešančius, kad reikia susirūpinti širdies sveikata?
Simptomai gali būti skirtingi: krūtinės spaudimas ar skausmas fizinio krūvio metu, dusulys, nuovargis, kojų tinimas ar tirpimas, sutrikusi rega. Kraujospūdis ir cholesterolio padidėjimas dažnai nejuntami, todėl būtini profilaktiniai tyrimai. Svarbu tikrintis reguliariai ir neatidėlioti konsultacijų su gydytoju.
Esminė žinia – tikrinimasis ir ankstyva prevencija išgelbėja gyvybes. Laiku pradėta gydytojo rekomenduota terapija, kartu su gyvenimo būdo pokyčiais, ženkliai sumažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką sergant cukriniu diabetu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.