Birštone gyvenanti gydytoja Žydruolė Pivarauskienė jau daugiau nei dvidešimt metų puoselėja močiutės perduotą tradiciją – jurginų auginimą. Jos sode – apie 600 skirtingų šių gėlių veislių, o begalė žiedų ir spalvų tapo ne tik asmenine aistra, bet ir bendruomenės simboliu.
Ilga tradicija ir tarptautiniai ryšiai
Moteris pasakoja, kad jurginus į Birštono kraštą XIX amžiuje atvežė garsus daktaras ir rašytojas Stanislavas Moravskis. Nuo tada šios gėlės čia tapo populiarios ir perduodamos iš kartos į kartą – jurginai augo ir Ž. Pivarauskienės močiutės sode. Pati medikė priduria, kad daug naujų veislių atranda iš užsienio selekcininkų: „vis naujų jurginų veislių randa pas Vengrijos, Didžiosios Britanijos selekcininkus, įdomiausias veisles išveda latviai.“ Tai rodo, kad vietinė tradicija palaiko gyvą ryšį su tarptautine gėlininkyste.
Darbas, džiaugsmas ir rūpesčiai
Žydruolė atvirauja, kad jurginus augina ne komerciniais tikslais. Ji sako: „Gėles auginu ne parduoti, o savo malonumui. Jurginai ypatingi tuo, kad jų įvairovė didžiulė, veislių daug, gražūs žiedai džiugina ir rudenį, kai kitos gėlės jau nebežydi. Be to, visus metus turiu darbo, nes rudenį jurginų gumbus reikia iškasti, žiemą apžiūrėti, ar negenda, pavasarį pasodinti, vasarą jais taip pat būtina pasirūpinti.“ Ši citata atskleidžia, kad gėlininkystė – ne tik grožis, bet ir nuolatinis praktinis įsipareigojimas.
Bendruomenės įsitraukimas ir šventės
Birštone jau daugiau kaip dešimtmetį rengiamą Jurginų šventę organizuoja kurorto gyventojai, tarp jų – aktyvūs Škėvonių bendruomenės nariai. Renginyje renkamos gražiausios veislės ir kuriamos iš jurginų kompozicijos. Bendruomenės pirmininkas Mindaugas Grigonis atkreipia dėmesį į kolektyvinį entuziazmą: „Mūsų bendruomenės nariai suko galvą, kuo galime išsiskirti iš kitų. Aktyvi kaimynė Ž.Pivarauskienė jau ne vienus metus augino jurginus ir jie visiems labai patiko.
Todėl pamanėme, kad būtent augindami jurginus, jais puošdami savo aplinką, dalyvaudami konkursuose būsime įdomūs kitiems. Tokiu sprendimu esame patenkinti. Kaimynai varžosi, pas ką pražys gražesni žiedai. Kiekvieną pavasarį ir rudenį rengiame talkas, padedame Ž.Pivarauskienei. Ji atsidėkodama dovanoja jurginų gumbų.“
Veislė „Birštonas” ir krašto veidas
Latvijos selekcininkė Rita Zala, Europos jurginų konkurso prizininkė, sukūrė veislę, pavadintą „Birštonas“, specialiai kurorto tradicijai pagerbti. Ž. Pivarauskienė apie ją pasakoja: „Tai neaukšti krūmai, pražystantys oranžiniais žiedais. Šie jurginai skirti ne skynimui, bet apželdinimui. Tokių auginu ne tik aš. ‘Birštonas’ žydi prie visų Škėvonių bendruomenės narių namų“, – pasakojo Ž.Pivarauskienė. Tokia veislė įprasmina vietos identitetą ir dar labiau vienija gyventojus prie bendros idėjos.
Reikšmė miestelio įvaizdžiui
Jurginų klestėjimas Birštone prisideda prie kurorto estetinės vertės ir turistinio patrauklumo. Rudeniui pradėjus, kai dauguma augalų baigia žydėti, jurginų spalvos išlieka ir teikia džiaugsmą gyventojams bei svečiams. Vietos iniciatyva rodo, kaip asmeninė aistra gali tapti bendru kultūriniu reiškiniu, įkvepiančiu kitus ir puoselėjančiu krašto tradicijas.
Ž. Pivarauskienės pavyzdys primena, kad kartais užtenka vienos moters atsidavimo, kad būtų sukurta nauja, gyva ir tęsiama bendruomeninė tradicija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.