Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama stiprinti prevencines priemones prieš probleminį lošimą ir griežtinti šios srities priežiūrą. Pagrindiniai siūlymai – įvesti privalomą lošėjo kortelę visiems, norintiems dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, bei atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo lošimų organizavimo vietose.
Kas yra lošėjo kortelė ir ko ji duos?
Lošėjo kortelė numatyta kaip centralizuotos registracijos priemonė, leidžianti fiksuoti lošėjo įmokas ir išmokėtas laimėjimo sumas nepriklausomai nuo to, ar lošimai vyksta vienos bendrovės platformoje, skirtingų organizatorių salėse ar internetu. Tokia sistema turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, padėti stebėti ir riboti dideles lošimo išlaidas, o taip pat palengvinti problemingo lošimo identifikavimą ir nukreipimą į pagalbos paslaugas.
„Mūsų pateiktų siūlymų pagrindinis siekis – mažinti lošimų prieinamumą ir galimą žalą žmonių [psichinei sveikatai]. Norint, kad tai būtų realiai įgyvendinama, lošėjo kortelė tampa esminė priemonė. O grynųjų pinigų atsisakymas lošimo vietose sumažins pinigų [plovimo] rizikas“, – sako finansų ministras [Kristupas Vaitiekūnas].
Įsigaliojimo datos ir pereinamasis laikotarpis
Įstatymo projekte numatyta diferencijuota įsigaliojimo schema. Pakeitimai, susiję su lošimų organizavimo priežiūra ir perteklinių reikalavimų naikinimu verslui, siūloma įsigalioti nuo 2027 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu lošėjo kortelės ir grynųjų pinigų naudojimo ribojimo nuostatos, pripažintos technologiškai sudėtingesnėmis, planuojamos įsigalios nuo 2029 m. sausio 1 d., kad verslai ir paslaugų teikėjai turėtų pakankamai laiko pasiruošti.
„Nustatomas 3 metų pereinamasis laikotarpis, siekiant suteikti lošimų organizatoriams laiko atnaujinti turimus lošimo įrenginius ar pakeisti esamus tokiais, kurie atitiktų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais reikalavimus nuo 2029 metų“, – komentuoja ministras.
Ką tai reiškia operatoriams, lošėjams ir visuomenei?
Operatoriams teks investuoti į techninius sprendimus, integruoti kortelių sistemas ir prisitaikyti prie elektroninių atsiskaitymų reikalavimų.
Iš kitos pusės, įstatymo pakeitimai žada mažinti administracinę naštą panaikinant perteklinius reikalavimus verslui ir suteikti daugiau įgaliojimų Lošimų priežiūros tarnybai, kas turėtų pagerinti rinkos kontrolę.
Visuomenei tai gali suteikti didesnį saugumo jausmą – mažėja nelegalių piniginių operacijų rizika, pagerėja galimybės anksti identifikuoti probleminį lošimą ir nukreipti žmones į pagalbą. Tačiau kyla ir klausimų dėl duomenų apsaugos, privatumo, administracinių sąnaudų bei galimo „juodosios rinkos” išsiplėtimo, jei kontrolė bus nepakankama.
Be techninių iššūkių, reikalinga nuosekli informacinė kampanija, mokymai operatoriams ir finansavimo modelis pagalbai priklausomiems asmenims stiprinti. Siekiant, kad pokyčiai būtų veiksmingi, svarbu suderinti teisinę, techninę ir socialinę perspektyvas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.