Vaisiaus alkoholio spektro sutrikimai (VASS) Lietuvoje dažnai lieka nematoma ir neįvardinta problema. Dėl to vaikai užauga be tikslios diagnozės, šeimos negauna tinkamos pagalbos, o specialistai susiduria tik su pasekmėmis. Klaipėdos universiteto ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas pabrėžia, kad viena didžiausių kliūčių – ne tik žinių stoka, bet ir stigma: baimė pripažinti, klausti ir kalbėti.
Kodėl diagnozė lieka nematoma?
VASS paplitimas Lietuvoje mažai ištirtas, todėl dažnai neturime objektyvių duomenų apie tikrąjį mastą. Be to, nemaža dalis nėštumų yra neplanuoti: moteris gali dar nežinoti, kad yra nėščia ir vartoti alkoholį. Vieši mitai, tokie kaip „viena taurė nepakenks“ ar „anksčiau moterys taip darė ir nieko nenutiko“, menkina pavojų ir mažina prevencijos svarbą. Medicinos žiniomis, saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu nėra – bet kokia eksponuotė vaisiui gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Nematomos pasekmės: smegenų vystymosi sutrikimai
Tik daliai vaikų su VASS matomi išoriniai požymiai; daugeliu atvejų pokyčiai yra nematomi ir susiję su smegenų funkcija. Problemos dažnai išryškėja vėlesnėje raidoje, kai vaikas susiduria su mokymosi, emocijų valdymo ar socialinių situacijų supratimo iššūkiais. Tėvai ir mokytojai kartais sako: „vaikas neklauso“, „nesistengia“, „elgiasi blogai“, tačiau tokie elgesio apibūdinimai gali slėpti neurologinius sutrikimus, o ne priekaištą dėl charakterio ar auklėjimo.
Diagnozė, pagalba ir bendradarbiavimas
Nors alkoholio poveikis smegenims gali būti negrįžtamas, ankstyva diagnostika ir tikslinga pagalba gali smarkiai pagerinti vaiko funkcionalumą ir gyvenimo kokybę. Svarbu, kad gydytojai gautų informaciją apie galimą alkoholio vartojimą nėštumo metu – net jei tai įvyko nežinant apie nėštumą. Stigma trukdo atvirai kalbėti: jeigu moteris bijo pasakyti, specialistai negalės suteikti reikalingos pagalbos.
Klaipėdos universiteto ligoninė dalyvauja tarptautiniame projekte „FASD-Bridge“, kuriame bendradarbiauja Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos ekspertai. Projekto tikslas – skleisti žinias, gerinti diagnostiką ir dalintis patirtimi, kad daugiau vaikų su VASS būtų laiku atpažinti ir galėtų gauti kompleksinę pagalbą. Reikalingas daugiaprofilinis požiūris: šeimos gydytojai, pediatrai, psichologai, pedagogai ir socialiniai darbuotojai turi dirbti koordinuotai.
Galutinė žinia paprasta: tai nėra klausimas apie kaltę ar smerkimą, o apie galimybę padėti vaikui kuo anksčiau. Kuo anksčiau pradedama intervencija, tuo didesnės šansai, kad žmogus galės geriau prisitaikyti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.