Stiklinė pieno, porcija ledų ar dubenėlis jogurto vieniems nesukelia jokių problemų, o kitiems baigiasi pilvo pūtimu, raižymu ar skubėjimu ieškoti artimiausio tualeto. Nors daugelis tokius simptomus linkę nurašyti skrandžio jautrumui, iš tiesų tai gali būti laktozės netoleravimo požymis, kuris dažnai lieka neatpažintas, nes simptomai panašūs į kitų virškinimo sutrikimų.
Kaip paaiškina Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Girutytė: „Žmonių, kurie toleruoja pieno produktus, plonoji žarna gamina pakankamai laktazės, kuri suskaldo pieno cukrų (laktozę) į paprastuosius cukrus.
Tuo tarpu netoleruojant laktozės, organizmas nebegamina pakankamai šio fermento, todėl nesuskaidyta laktozė keliauja į storąją žarną, kur ją pradeda skaidyti bakterijos.
Dėl to atsiranda pilvo pūtimas, raižymas ar kitas diskomfortas“, – aiškina gydytoja. Ši citata padeda suprasti pagrindinį mechanizmą: simptomai kyla ne dėl pačių pieno produktų, o dėl fermento trūkumo ir žarnyno bakterijų reakcijos į nesuvirškintą laktozę.
Kodėl simptomai dažnai atsiranda su amžiumi?
Dažnas nustemba, kai anksčiau be problemų vartoti pieno produktai vėliau sukelia nemalonius pojūčius. „Laktozės netoleravimas tiesiogiai susijęs su laktazės fermento trūkumu. Jei jo aktyvumas mažas, organizmas nebesugeba suskaidyti pieno cukraus į pasisavinamas dalis. Daugumai žmonių laktazės gamyba yra tarsi „suprogramuota“ mažėti po nujunkymo, nes pienas nebėra pagrindinis maisto šaltinis. Dažniausiai šis procesas išryškėja paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje, maždaug tarp 20 ir 40 gyvenimo metų“, – teigia J. Girutytė.
Be genetinio polinkio, laktazės aktyvumas gali mažėti dėl žarnyno pažeidimų, infekcijų ar lėtinių uždegiminių ligų (pvz., celiakija, Krono liga). Taip pat natūralus fermento mažėjimas pastebimas vyresniame amžiuje, todėl senyviems žmonėms pieno produktai dažnai sukelia didesnį diskomfortą.
Kaip atskirti nuo alergijos ar kitų sutrikimų?
Viena dažniausių problemų – laktozės netoleravimo supainiojimas su dirgliosios žarnos sindromu, kitų maisto produktų netoleravimais ar pieno baltymo alergija. „Laktozės netoleravimą galima supainioti ir su pieno baltymo alergija. Skirtumas tas, kad alergija yra imuninės sistemos reakcija, kuri gali pasireikšti ne tik virškinimo simptomais, bet ir bėrimais ar kvėpavimo sunkumais“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja. Laiko faktorius taip pat svarbus: jei diskomfortas prasideda per 30–120 minučių po vartojimo, laktozės netoleravimas yra labiau tikėtinas.
Tyrimai, mitybos patarimai ir kada kreiptis į gydytoją
Gera žinia – dažnai visiškai atsisakyti pieno nereikia. „Net ir maži mitybos pokyčiai gali būti labai efektyvūs, nes dauguma žmonių su laktazės trūkumu vis tiek gali toleruoti nedidelį laktozės kiekį. Dažnai padeda pieno vartojimas ne tuščiu skrandžiu, o kartu su kitu maistu, nes taip virškinimas sulėtėja. Taip pat verta rinktis mažesnes porcijas, o ne didelį kiekį vienu kartu“, – pataria J. Girutytė.
Rinkitės brandintus sūrius, jogurtą ar kefyrą, kurie dažnai toleruojami geriau, arba produktus be laktozės; kai reikia – padeda laktazės fermento papildai. Jei simptomai kartojasi, verta atlikti tyrimus: be klinikinio įvertinimo rekomenduojami kvėpavimo (vandenilio) testai ar genetinis tyrimas. „Genetinis tyrimas parodo, ar žmogus turi genetinį polinkį į laktozės netoleravimą. Tyrimui paimamas veninis kraujas arba seilių mėginys, o laboratorijoje tiriamos specifinės genų mutacijos. Tai leidžia nustatyti, ar laktazės gamybos sumažėjimas yra nulemtas genetiškai, ar simptomai greičiausiai kyla dėl kitų priežasčių“, – aiškina „Antėja“ gydytoja.
Negalima ilgai spėlioti ar savarankiškai visiškai atsisakyti pieno produktų be priežasties – tai gali sukelti kalcio, D vitamino ir baltymų trūkumą. Jei simptomai kartojasi ar trikdo kasdienį gyvenimą, kreipkitės į gydytoją dėl tikslių tyrimų ir individualios mitybos rekomendacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.