Švedų mokslininkų atliktas didelio masto stebimasis tyrimas kelia svarbių hipotezių apie demencijos prevenciją: kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai gali ne tik sumažinti insulto riziką, bet ir apsaugoti nuo ilgalaikių atminties sutrikimų. Jei tokie rezultatai pasitvirtintų tolesniuose kontroliniuose tyrimuose, pasikeistų įprasti klinikiniai gydymo prioritetai pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Švedų specialistai išanalizavo 91 254 pacientų, hospitalizuotų dėl prieširdžių virpėjimo 2006–2014 m., duomenis. Apie 43 % šių ligonių vartojo antikoaguliantus. Tyrimo analizė parodė, kad tarp pacientų, kuriems pagal dabartinius standartus insulto rizika buvo maža, tačiau jie vis tiek vartojo antikoaguliantus, demencijos atsiradimo rizika buvo mažesnė nei tų, kurie šių vaistų nevartojo.
Kaip antikoaguliantai galėtų veikti?
Viena galimų paaiškinimų – smulkūs, klajojantys krešuliai prieširdžiuose gali nukeliauti į smegenis ir užkimšti smulkias kraujagysles. Tokie mikroinsultai lieka nepastebėti ir gali kauptis per metus, sudarydami prielaidas lėtiniam smegenų audinio nykimui bei demencijai vystytis. Kaip pažymi Santaros klinikų ekspertai, „Prieširdžių virpėjimo sukelti insultai yra patys pavojingiausi ir sunkiausi, nes prieširdžiuose susidarę trombai paprastai yra dideli, todėl įstringa stambiose kraujagyslėse, kurios maitina didelius smegenų plotus“.
Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad antikoaguliantų veikimas skiriasi: naujesni, tolygiau veikiančių preparatų grupė pacientams dažnai saugesnė ir efektyvesnė nei senesnieji vaistai, kurie gali netinkamai reguliuoti krešėjimą ir didinti kraujavimo riziką.
Klinikiniai pavyzdžiai ir visuomeninis mastas
Pavyzdžiai kaip aktorės Emilia Clarke atvejis iliustruoja, kad insultas gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius kalbos bei atminties sutrikimus. Pacientų istorijos rodo, jog kartais insultai lieka nepastebėti, o jų pasekmės painiojamos su degeneracinėmis ligomis. Vilnietės šeimos pasakojimas apie netikėtai pasikeitusį vyro elgesį ir vėliau diagnozuotą demenciją primena, kad insultai gali būti pamiršti ar klaidingai interpretuoti kaip Alzheimerio ligos požymiai.
Tolimesni tyrimai ir praktinės pasekmės
„Išsiaiškinti demencijos atsiradimo mechanizmas – ateities tyrimų objektas“, – sako gydytoja. Reikia atsargumo: kol kas tai stebimasis tyrimas, todėl būtinos atsitiktinių imčių kontroliuojamos studijos, kad būtų patvirtintas priežastinis ryšys. Jei pratęs ir patvirtins šią prielaidą, antikoaguliantų taikymas galėtų tapti dalimi demencijos prevencijos strategijos, ypač pacientams su prieširdžių virpėjimu.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į insulto prevenciją apskritai: kiekvieną minutę insulto metu žūsta apie 2 milijonus nervinių ląstelių, todėl laiku taikoma terapija ir tinkamas kraujospūdžio, diabeto bei lipidų apykaitos kontrolės valdymas išlieka kertinė sveikatos priežiūros dalis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.