Alerginės ligos tampa vis dažnesnės ir dažnai pasireiškia taip, kad jas lengva supainioti su peršalimu ar virusine infekcija. Daugeliu atvejų lėtinis ar pasikartojantis nosies tekėjimas ar kosulys nėra infekcijos, o imuninės sistemos padidėjusio jautrumo pasekmė. Tokius pokyčius lemia aplinkos faktoriai, gyvenimo būdas ir genetika, todėl svarbu suprasti, kada verta galvoti apie alergiją ir kaip ją tinkamai diagnozuoti bei gydyti.
„Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Šėrienė sako, kad alergijų daugėja dėl besikeičiančio gyvenimo būdo, perdirbto maisto, buitinės chemijos vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Šiltėjant klimatui ilgėja augalų žydėjimo sezonas, todėl žmonės ilgiau kontaktuoja su žiedadulkėmis. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto junginiais dirgina gleivinę ir didina organizmo jautrumą alergenams.
Alergijų priežasčių spektras platus: nuo įkvepiamųjų alergenų (žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų šeriai) iki maisto produktų ir vabzdžių įgėlimų. Taip pat svarbus vaidmuo tenka „higienos hipotezei“ – per daug sterili aplinka vaikystėje gali lemti, kad imuninė sistema netinkamai vystosi ir pradeda reaguoti į nekenksmingas medžiagas. Genetinis polinkis išlieka reikšmingas – jei tėvai alergiški, rizika vaikams didesnė.
Kaip atpažinti alerginę kilmę
„Simptomai gali pasireikšti įvairiose organizmo sistemose. Kvėpavimo sistemai būdingi požymiai yra sloga, kosulys, dusulys, čiaudulys, nosies užgulimas ar niežėjimas. Akių simptomai apima paraudimą, ašarojimą, jautrumą šviesai, niežulį ir patinimą. Odos reakcijos dažniausiai pasireiškia bėrimais, niežuliu ar patinimu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar viduriavimas“, – teigia R. Šėrienė.
Įkvepiamieji alergenai dažniausiai sukelia lėtinius ar sezoninius kvėpavimo takų simptomus, o maisto alergijos paprastai pasireiškia staigiai, tačiau gali būti ir lėtos.
Dažnai pacientai jaučia nuovargį, galvos skausmą arba bendrą prastą savijautą, kurią sunku priskirti vien tik peršalimui.
Maisto alergijos ir rizika
„Maisto alergija daug dažniau sukelia gyvybei pavojingą sisteminę reakciją – anafilaksiją, pasireiškiančią staigiu kraujospūdžio kritimu, dusuliu ar sąmonės netekimu. Taip pat pastebima, kad žmonės, alergiški žiedadulkėms, gali reaguoti į tam tikrus maisto produktus dėl panašios baltymų struktūros. Įkvepiamieji alergenai dažniau sukelia ilgalaikius, sezoninius ar lėtinius simptomus, o maisto alergija paprastai pasireiškia aiškiu ir staigiu atsaku pavartojus konkretų produktą“, – pasakoja R. Šėrienė.
Kryžminės reakcijos yra svarbus aspektas: pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms alergiški pacientai gali jausti simptomus valgydami obuolius ar morkas. Todėl gydytojas turi įvertinti ne tik atskirą simptomą, bet ir visą paciento istoriją.
Diagnostika ir praktiniai patarimai
„Alergijos priežasčių nustatymui iš kraujo dažniausiai rekomenduojami specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų tyrimai, kurie leidžia tiksliai nustatyti, kokiems alergenams organizmas yra jautrus. Šiuolaikinė diagnostika apima tiek pavienių alergenų tyrimus, tiek išsamius molekulinius paketus, leidžiančius nustatyti alergijas maistui, įkvepiamiems alergenams, naminiams gyvūnams, pelėsiui ir vabzdžių nuodams“, – teigia „Antėja“ gydytoja.
Be IgE tyrimų, naudojami odos dūrio (prick) testai ir, retais atvejais, iššūkio testai ligoninės sąlygomis. Svarbu vengti savidiagnostikos: dažna klaida – simptomų painiojimas su peršalimu ar lėto tipo reakcijų neįvertinimas. „Dar viena klaida – lėto tipo alerginių reakcijų neįvertinimas, kai simptomai pasireiškia ne iš karto, o po kelių valandų ar net dienų, todėl neteisingai nustatomas alergijos sukėlėjas“, – priduria medikė.
Jeigu simptomai trukdo kasdienei veiklai, tęsiasi ilgai arba pasireiškia staigūs sunkūs simptomai (dusulys, veido ar gerklės tinimas, alpimas), būtina kreiptis į gydytoją. Gydymo strategijos apima alergenų vengimą, simptominius vaistus, kvėpavimo takų priežiūrą ir alergenų šalinimo bei imunoterapijos galimybes. Tinkamai diagnozavus ir valdomai alergijai, daugeliui pacientų pavyksta reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.