Nauja Nacionalinio vėžio instituto statistika rodo, kad Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis auga apie 1 proc. per metus, tačiau mirtingumo rodikliai pamažu mažėja. Tokie duomenys, nors ir remiasi kelis metus senesniais įrašais, leidžia stebėti ilgalaikes tendencijas ir vertinti prevencinių programų bei gydymo efektyvumą.
Pagrindinės lokalizacijos ir mirtingumo rodikliai
Analizė atskleidžia, kad dažniausiai vėžys yra aptinkamas plaučiuose, krūtyse, storojoje žarnoje ir priešinėje liaukoje. Didžiausias mirtingumas siejamas su plaučių, kepenų, skrandžio ir storosios žarnos vėžiu — šios lokalizacijos sudaro apie pusę visų mirčių nuo vėžio pasaulyje. Pagal lytį pasiskirstymas skiriasi: vyrai dažniau serga priešinės liaukos, plaučių ir odos navikais, moterys — odos navikais, krūties ir gimdos vėžiu.
Kaip pažymėta, „Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje, neišvengiamai daugėja ir onkologinių susirgimų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – naujų jautresnių diagnostikos metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai Lietuvoje yra stabilūs tarp vyrų, o tarp moterų stebima mažėjimo tendencija. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumo pokyčiais bei gydymo efektyvumu“.
Taip pat akcentuota: „Geroji naujiena – mirtingumas Lietuvoje pagaliau pradėjo mažėti. Kasmet išsaugoma gyvybė 65 žmonėms. Vėžys Lietuvoje nebėra nuosprendis“.
Diagnostikos spąstai: laukimo eilės ir papildomos išlaidos
Nors diagnostikos galimybės gerėja, pacientai susiduria su ilgomis eilėmis. Tyrimai rodo, kad pagal įstatymą tyrimą pacientas turėtų gauti per mėnesį, tačiau apie kas trečias onkologinis pacientas laukia ilgiau, o radiologinių ir genetinių tyrimų eilės ypač ilgos.
Dalis pacientų priversti mokėti už greitesnį prieigą prie tyrimų arba už papildomas priemones, nors oficialiai tyrimai turi būti atliekami nemokamai.
POLA prezidentas apibūdina situaciją: „Absurdiška, kad mokamą procedūrą toje pačioje įstaigoje gali gauti nedelsiant, bet jei nori procedūrą gauti nemokamai, nors ir turi siuntimą – turi laukti du mėnesius. Jeigu pacientas turi lėšų, tai gali nusipirkti ramybę ir visus tyrimus gauti čia ir dabar, o jei to negali sau leisti, tai nors mirk iš streso belaukdamas. Bet ir tokiu atveju blogiausia net ne tai, kad tyrimų reikia laukti ilgiau nei mėnesį. Blogiausia, kad, kai gydytojas pasako atvykti dar kartą su tyrimų rezultatais, bet iš karto nepaskiria laiko kitam vizitui, pacientas tampa „nauju“ pacientu, t.y. „talonėlį“ jis gauna tik po 2-3 mėnesių. Tokia biurokratija žudo tiesiogine prasme. Kaip gali efektyviai gydytis, jeigu po kiekvieno tyrimo, o jų dažnai tenka daryti net kelis, iš naujo stoji į laukimo eilės galą?“
Psichologinė pagalba taip pat yra svarbi: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jums gydytojas pasakė, jog galbūt sergate vėžiu. Jūs suprantate, kad gyvenimas jau šiandien gali pasikeisti iš esmės. Sveikam žmogui net teigiami pokyčiai gyvenime sukelia tam tikrą stresą, o mes kalbame apie ligą, kuri ir šiaip yra apipinta būtais ir nebūtais mitais. <...> Įsivaizduojate, kiek visko per tą laiką jis prisigalvoja, kiek streso patiria, nors gal net neserga? Ir priešingai, kai serga, bet diagnozė dar nepatvirtinta, negydoma liga laukimo metu toliau progresuoja. Kol tyrimai nepadaryti, nežinai nei su kuo kovoji, nei kokie ligos tempai“.
Ką reikėtų keisti
Svarbu stiprinti diagnostikos pajėgumus, optimizuoti siuntimų ir konsultacijų procesus, plėsti e. sveikatos sistemos integraciją bei užtikrinti, kad tyrimų rezultatai būtų prieinami tarp gydymo įstaigų. Prevencinės programos ir ankstyva diagnostika išlieka kertiniai prioritetai, kad sergamumas būtų aptiktas anksti ir gydymas būtų veiksmingesnis.
Tarptautiniai duomenys primena, kad vėžys yra globali problema: 2018 m. daugiau nei 18 mln. sergančiųjų ir prognozės rodo augimą iki maždaug 27 mln. 2040 m., todėl vietiniai sprendimai yra tiek medicininiai, tiek organizaciniai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.