Praėjusiais metais pasaulyje vėžiu sirgo apie 18 mln. žmonių. Prancūzijoje, anot ilgametį praktiką turinčio onkologo Dr. Davido Khayato, vėžys užklumpa kas antrą vyrą ir kas trečią moterį. Nauja jo knyga „Visa tiesa apie vėžį“ siekia ne gąsdinti, o aiškinti: žinios padeda mažinti baimę ir skatinti prevenciją.
Kas lemia vėžio atsiradimą?
Dr. Khayatas pabrėžia, kad vėžio priežasčių yra daug ir įvairių: ne tik virusai, rūkymas ar prasta mityba, bet ir tam tikri psichologiniai ar socialiniai veiksniai. Jis rašo: “Kiek daug per ilgą karjerą regėjau ligonių, kurie sportavo, nerūkė, buvo vegetarai, bet, savo didžiai nuostabai susirgo vėžiu. Ir kiek daug pacientų man atskleidė, jog prieš išgirsdami diagnozę išgyveno didžiulį sielvartą. Tad galiu teigti, kad tikrai egzistuoja ryšys tarp vėžio ir emocijų”, – pastebi prof. D. Khayat.
Paveldimumas ir gyvenimo elgsena
Pasak autoriaus, tik apie 5 % vėžio atvejų kyla iš akivaizdžiai paveldimų genetinių anomalijų. Likę 95 % atvejų priklauso nuo elgesio, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių. Tai reiškia, kad daugeliui žmonių riziką galima sumažinti keičiant įpročius ir laikantis sveikatos higienos: tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo vengimas, laiku atliekami profilaktiniai tyrimai ir vakcinacija prieš tam tikrus onkogeniškus virusus.
Stresas ir emocijų vaidmuo
Nors tiesioginis priežastinis ryšys tarp streso ir vėžio moksliškai sunki įrodyti — etiniai ir praktiniai eksperimentai neįmanomi — klinikinė patirtis rodo sąsajas tarp rimtų emocinių sukrėtimų ir ligos eiga. Autorius savo knygoje aprašo pacientės istoriją, kurią pavadino Floransa: jos būklė sparčiai pablogėjo po to, kai ją paliko partneris. Tai liudija, kad emocinė būsena gali paveikti imuninę sistemą ir gebėjimą reaguoti į gydymą.
Šiuolaikinės tendencijos ir prevencija
Keičiasi ir vėžio rūšių pasiskirstymas: daugėja kasos vėžio atvejų, krūties vėžys pastebimas ir jaunesnėse moterų amžiaus grupėse, o plaučių vėžys vis dažniau diagnozuojamas nerūkantiems žmonėms.
Nors oro tarša prisideda prie rizikos, jos poveikis tebėra mažesnis nei rūkymo. Vis dėlto visuomenės sveikatos priemonės — mažinti tabako vartojimą, skatinti sveiką mitybą, gerinti aplinkos kokybę ir stiprinti emocinę paramą — yra būtinos.
Optimizmas išlieka: gydymo pažanga duoda rezultatų — daug ligų gydomos geriau nei prieš dešimtmetį, išgijimo tikimybės didėja, ypač tinkamai taikant ankstyvą diagnostiką ir integruotą gydymą. Dr. Khayatas ragina suprasti vėžį ne kaip neabejotiną nuosprendį, bet kaip ligą, kurios riziką galima mažinti žiniomis, prevencija ir psichosocialine parama.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.