Naujas didelio masto Tyrimas rodo, kad ne tik suvartoto alkoholio kiekis, bet ir vartojimo dažnumas gali lemti prieširdžių virpėjimo riziką. Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies ritmo sutrikimo forma, pasireiškianti nereguliariu arba greitu širdies plakimu ir sukelti galinčiomis rimtomis komplikacijomis, įskaitant insultą.
Tyrimo duomenys ir rezultatai
Tyrimo autoriai, vadovaujami dr. Jongo Il Choi, analizavo beveik 9,8 mln. asmenų duomenis iš Korėjos nacionalinės sveikatos priežiūros duomenų bazės. Stebėjimas tęsėsi nuo 2009 iki 2017 m., o pradinėje stadijoje nė vienas dalyvis neturėjo prieširdžių virpėjimo. Mokslininkai vertino tiek per savaitę suvartoto alkoholio kiekį, tiek išgėrimų dažnumą, kad nustatytų, kuris veiksnys svarbesnis rizikai išsivystyti.
„Rengiant rekomendacijas dėl alkoholio vartojimo, dėmesys sutelkiamas į absoliutų kiekį, o ne į dažnumą”, – sakė tyrimo autorius dr. Jongas Il Choi, Seulo Korėjos universiteto Medicinos koledžo Vidaus ligų katedros dėstytojas. „Mūsų atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad retesnis alkoholio vartojimas gali padėti apsisaugoti nuo prieširdžių virpėjimo”, – pridūrė jis.
Dažnumas svarbesnis už vienkartinį perdozavimą?
Mokslininkai nustatė, kad stipriausias rizikos veiksnys buvo išgėrimų skaičius per savaitę: kasdienis nedidelio kiekio alkoholio vartojimas susietas su didesne prieširdžių virpėjimo rizika nei retesnis, bet gausesnis vartojimas. Alkoholis, vartojamas tik kartą per savaitę, rodė mažiausią riziką. Tyrime taip pat pažymėta: „dažnas nedidelio alkoholio kiekio vartojimas greičiausiai nėra geras būdas išvengti prieširdžių virpėjimo”.
Įdomu, kad tyrėjai neaptiko ryšio tarp aipriškų nusigėrimų (binge drinking) ir naujų prieširdžių virpėjimo atvejų, nors ankstesnės analizės rodė, jog rizika didėja su suvartojamo alkoholio kiekiu. Viena iš ankstesnių apžvalgų teigė, jog kiekvieni papildomi 12 g alkoholio per savaitę padidina riziką apie 8 proc.
Ką tai reiškia praktikoje?
Autoriai pažymi, kad alkoholis gali sukelti pavienius prieširdžių virpėjimo epizodus, o jų kartojimasis gali virsti lėtiniu sutrikimu. „Be to, alkoholis gali sukelti miego sutrikimų, kurie yra žinomas prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys”, – pridūrė dr. Choi. Tyrimas taip pat rado, kad kiekvienas per savaitę suvartotas alkoholio gramas buvo susijęs su 2 proc. didesne naujo prieširdžių virpėjimo rizika, nors autoriai pabrėžia, kad reikalingi tolimesni tyrimai dėl galimų neišmatuotų kintamųjų.
Praktinis rekomendacinis išsinešimas aiškus: svarbu mažinti ne tik bendrą išgeriamą alkoholio kiekį per savaitę, bet ir sumažinti vartojimo dažnumą. Kadangi alkoholio vartojimas yra vienas lengviausiai keičiamų rizikos veiksnių, pokyčiai gyvenimo būde gali reikšmingai sumažinti prieširdžių virpėjimo tikimybę ir pagerinti bendrą širdies sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.