39-erių Annie Evans iš Vusterio, Jungtinėje Karalystėje, patyrė tai, ko pati nesitikėjo — lankydamasi pas mamą ji staiga pradėjo gimdyti ir tik tada suprato, jog laukiasi. Iki tol pirmuosius pokyčius ji aiškino ilgalaikių kontraceptinių injekcijų padariniais, ankstyvąja menopauze arba virškinimo sutrikimais. Istorija atkreipia dėmesį ne tik į žmogaus organizmo nenuspėjamumą, bet ir į tai, kaip lengvai įvairūs simptomai gali būti klaidingai interpretuojami.
Kaip galėjo taip nutikti?
Annie gydytojai anksčiau buvo pasakę, kad dėl dešimtmečių naudotų kontracepcinių injekcijų jos vaisingumo tikimybė yra labai maža. Todėl pykinimą, nuovargį ir kvėpavimo pasunkėjimą ji priskyrė kitoms priežastims. „Niekada nemaniau, kad auginsiu vaiką. Nors visu tuo patikėti dar labai sunku, nekeisčiau to į nieką pasaulyje. Daugiau nei 10 metų leidausi kontraceptines injekcijas, o visa tai sustabdžius gydytojai pasakė, jog tikimybė pastoti man yra labai maža. Kadangi taip ir nesutikau to vienintelio žmogaus, su kuriuo norėčiau kurti šeimą, teko susitaikyti su šia nelabai malonia žinia“, – pasakojo Annie.
Medicinoje yra kelios priežastys, kodėl nėštumas gali ilgai likti nepastebėtas: vaisiaus padėtis (pvz., po diafragma), placenta priekiniame gimdos sienelės paviršiuje (anterior placenta), mažas riebalinio audinio kiekis ar individualūs organizmo pokyčiai, dėl kurių pilvo apimtis beveik neauga. Annie atveju šias priežastis paaiškina jos pasakojimas: „Nors ir jaučiausi labai pavargusi ir aptingusi, šiuos simptomus priskyriau dirgliosios žarnos sindromui. Taip pat tapo sunku kvėpuoti, o dėl to buvo kaltas būtent Lionelis, kuris įsitaisė po mano šonkauliais. Tai ir yra priežastis, kodėl man neaugo pilvas, – tęsė Annie. – Nė nenutuokiau, kas vyksta, kol nepamačiau jo galvytės ir neliepiau savo mamai iškviesti greitosios pagalbos.“
Retas gimdymas ir permainingos emocijos
Gimdymas, kai naujagimis gimsta vis dar esant amniono maišelyje (vadinamasis en caul), yra labai retas — šaltiniai mini dažnį apie 1 iš 80 000 gimdymų.
Kovo 29 d. ryte Annie savo motinos namuose pagimdė sūnų, kuris svėrė 3,06 kg. Moteriai net nenubėgo vandenys, todėl kūdikis buvo rastas amniono maišelyje; Annie praplėšė maišelį prieš atvykstant medikams. „Maišelį turėjau praplėšti pati. Kuomet išgirdau jį verkiantį, iškart palengvėjo. Supratau, jog jam viskas gerai. Atvykę paramedikai nerimavo, ar aš sugebėsiu laiptais nulipti į pirmą aukštą. Rankose laikydama Lionelį nuėjau iki greitosios pagalbos automobilio, kuriame buvo nukirpta virkštelė“, – pasakojo Annie.
Po gimdymo motina ir naujagimis praleido kelias dienas ligoninėje, kad medikai užtikrintų mažylio sveikatą. Annie davė sūnui tėvo vardą: „Nusprendžiau jam duoti Lionelio, mano tėčio, vardą. Kitokio ir nebūčiau sugalvojusi, o tėtis manimi labai didžiuotųsi. Manau, jog tai jo man siųsta maža dovanėlė, – sakė ji. – Po šitiek nesėkmių jis pakeitė mano gyvenimą ir dabar esu be galo laiminga.“
Ko galima pasimokyti?
Ši istorija primena, kad bet kokie neįprasti simptomai — nuolatinis nuovargis, pakitęs kvėpavimas, pilvo pojūčių pasikeitimai ar pykinimas — turėtų būti aptariami su gydytoju ir, esant abejonių, atliktas nėštumo testas ar echoskopija. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į moteris, kurios naudojo ilgalaikes kontraceptines priemones: nors jos mažina nėštumo tikimybę, galimybė pastoti niekada nėra absoliučiai nuline.
Annie pavyzdys taip pat rodo, kad medicininė priežiūra, greita reakcija ir požiūris į pacientės pasakojimus yra esminiai užtikrinant tiek motinos, tiek naujagimio saugumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.