Maždaug 200 žmonių Lietuvoje serga liga, kuri gali negrįžtamai pakeisti išvaizdą ir sukelti rimtų sveikatos komplikacijų. Tai akromegalija – endokrininė būklė, kai dėl hipofizės auglio organizme išsiskiria per daug augimo hormono. Dėl to didėja žandikauliai, plaštakos ir pėdos, keičiasi veido bruožai, o vidiniai organai tampa didesni ir funkcija sutrinka.
Asmeninė patirtis: ligos atpažinimas ir gydymo kelias
Vladimiras Pulkaninas savo istoriją prisimena atvirai. Vos devyniolikos jis patyrė diabetinę prekomą: kritiškai padidėjęs gliukozės kiekis, svaigimas ir dezorientacija atvedė į ligoninę. „Buvau tokios būklės, kad mane pamatę policininkai pamanė, jog esu girtas”, – pasakoja Vladimiras. Ligoninėje atlikti tyrimai atskleidė pagrindinę priežastį – akromegaliją, kuri sukėlė cukrinį diabetą.
Vladimiras kelis kartus buvo operuotas, gydytas spinduline terapija ir įvairiais vaistais. Po ilgų bandymų ir pakeitimų gydymo režime jam pagaliau pavyko sureguliuoti hormonų lygį: „Kai mane vėl paguldė į klinikas, prisipažinau gydytojui, kad jau 4 mėnesius nebevartoju insulino. Jie padarė tyrimus ir nustatė, kad diabeto nebeturiu. Tapo normalus ir augimo hormono kiekis kraujyje”, – sako Vladimiras. Tačiau anksčiau atlikti gydymo veiksmai paliko pasekmių: skydliaukės ir antinksčių nepakankamumas.
Simptomai, komplikacijos ir rizika
Akromegalija nėra tik kosmetinė problema. „Akromegalija sukelia ne tik kosmetines problemas, šių žmonių mirtingumas 2–4 kartus didesnis nei nesergančiųjų šia liga”, – įspėja endokrinologai. Dėl augimo hormono pertekliaus gali sutrikti skydliaukės ir antinksčių funkcija, atsirasti regėjimo sutrikimų, galvos smegenų nervų pažeidimų. Širdies ir kvėpavimo sistemos pažeidimas dažnai lemia mirštamumą – išsivysto širdies raumens storėjimas, miokardo infarktas, lėtinis kvėpavimo takų obstrukcinis sutrikimas ir miego apnėja.
Taip pat didėja rizika susirgti tam tikrais vėžiais, nes augimo hormonas skatina ląstelių dauginimąsi. Dažni simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: padidėję žandikauliai, sutankėję veido bruožai, tada spaudžiantys žiedai, mažėjančios pirštinės ar batai, padidėjęs prakaitavimas, sąnarių skausmai, ypač smulkiųjų sąnarių srityje, ir galvos skausmai.
Diagnostika ir gydymas: delsti negalima
Akromegaliją sukelia hipofizės gerybinis auglys, kuris gamina augimo hormoną. Diagnozė dažnai vėluoja: liga gali būti nustatoma po 6–10 metų nuo pradžios, nes pokyčiai vystosi lėtai ir žmogus juos laiko natūraliais. Ankstyvas nustatymas gerina gydymo prognozes – kartais ligą galima visiškai kontroliuoti ar net išgydyti.
Gydymo strategijos apima chirurginį naviko šalinimą, medikamentinį slopinimą ir spindulinę terapiją. Operacija dažnai atliekama transnazališkai per nosį, ir apie 80 % pacientų patiria reikšmingą pagerėjimą. Jei liga atsinaujina, naudojami vaistai, o spindulinė terapija, įskaitant stereotaktinį gama peilį, gali būti taikoma tiksliai pažeidimui sunaikinti. Kompleksinis gydymas leidžia daugumai pacientų gyventi tiek pat ilgai, kiek ir nesergančiųjų, tačiau negydant rizika išlieka ženkliai didesnė.
Praktiniai patarimai
Jei pastebite pasikeitimus savo ar artimo žmogaus išvaizdoje ir minėtus simptomus, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar endokrinologą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų. Kaip Vladimiras pataria: nebijokite gydytis ir ieškoti antros nuomonės, jei reikia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.