Sergant vienas iš dažniausiai girdimų patarimų yra gerti daug skysčių. Tačiau už šios paprastos rekomendacijos slypi tiek fiziologiniai, tiek praktiniai argumentai: nuo to, kaip kūnas reguliuoja temperatūrą, iki elektrolitų pusiausvyros ir inkstų funkcijos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl skysčių poreikis didėja sergant, kokius gėrimus rinktis ir kaip praktiškai apskaičiuoti papildomą kiekį.
Kiek skysčių reikia ir iš kur juos gauname?
Rekomenduojamas paros skysčių kiekis priklauso nuo amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos būklės. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skirtingi skaičiai, tačiau vidutiniškai sveikam, vidutiniškai aktyviam žmogui paros poreikis svyruoja nuo maždaug 1 iki 2,6 litrų. Daugiausia skysčių gauname su gėrimais — ne tik grynu vandeniu, bet ir arbata, kava, sulčių, sriuba; apie 20 proc. skysčių taip pat gauname su šviežiais vaisiais ir daržovėmis.
Kokie gėrimai tinka sergant?
Dažna klaida manyti, kad kava ar arbata „išvaro“ vandenį. „Ne visai tikslu teigti, kad kava ar arbata tikrai „išvaro vandenį iš organizmo“. Kofeinas, esantis šiuose gėrimuose, paskatina diurezę – šlapimo išsiskyrimą tik trumpam. Tačiau dažnai vartojant kofeino turinčius gėrimus šis poveikis mažėja ir žmonės tokio efekto nebejaučia“, – sako gydytoja. Medžiaga teofilinas, esanti arbatoje, šiek tiek sustiprina kofeino poveikį, o alkoholis diurezę skatina gerokai stipriau. Kai kuriose vaisinėse arbatos rūšyse esanti kinrožė taip pat gali turėti diuretinį poveikį, tačiau tai nėra prilyginama sintetiniams vaistams.
Kada reikalingas papildomas skysčių kiekis?
Sergant karščiuojant skysčių poreikis žymiai padidėja: kūnas vėsinasi per odą ir kvėpavimą, todėl intensyviau prarandamas vanduo. „Susirgus ir karščiuojant labai stipriai padidėja skysčių netekimas – kūnas bando vėsintis garinant vandenį per odą, padažnėja kvėpavimas, kurio metu taip pat garinamas vanduo.
Jei kūno temperatūra pakyla aukščiau nei 37°C , prie kiekvieno papildomo laipsnio reikia pridėti dar 100-150 ml skysčių prie dienos normos”, – aiškina gydytoja. Be to, vėmimas ar viduriavimas dar labiau didina poreikį: „Labai paprastai skaičiuojant – 1 vėmimo ar viduriavimo epizodas prideda stiklinę vandens ar kito skysčio papildomai prie dienos bazinio poreikio“, – kalbėjo gydytoja.
Dehidratacijos pavojai ir praktiniai patarimai
Dehidratacija ne tik blogina kraujo cirkuliaciją ir audinių mitybą, bet ir sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą bei inkstų funkciją, didina apsinuodijimų riziką ir gali sukelti rimtų komplikacijų. „Tačiau toks pavojingas skysčių netekimas yra pakankamai retas sveikiems žmonėms, todėl, kad signalą apie skysčių mažėjimą organizme iš karto gauna smegenys ir atsiranda troškulys, kuris jau verčia mus ieškoti ko nors atsigerti”, – pažymi gydytoja. Esant vėmimui ar viduriavimui, svarbu atstatyti ir elektrolitus, naudojant geriamosios rehidratacijos tirpalus.
Praktiškas patarimas: laikykitės paprastos taisyklės – apie 2 litrus per parą kaip bazę ir papildomai gerti karštomis dienomis, sergant ar intensyviai sportuojant. „Jei bus suvartojama maždaug tiek, tai tikslus kiekis tikrai nėra svarbus. Vieną dieną išgeriame daugiau, kitą mažiau, taip deficitas išsilygina. Svarbiausia, kad esant sudėtingesnėms situacijoms – labai karštą dieną, karščiavimui ar kitoms ligoms esant, intensyvaus sporto ir prakaitavimo metu, būtų išgeriama papildomai. Svarbu jausti savo organizmą – atsiradęs troškulys praneša apie skysčių deficitą”, – pasakojo šeimos gydytoja E. Petrauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.