Širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką buvo siejamos su vyresnio amžiaus pacientais ir vyrais, tačiau šiandien vis dažniau jos diagnozuojamos ir tarp moterų bei jaunesnių žmonių. Dažna problema – moterims pasireiškiantys netipiški simptomai, kurie neretai priskiriami stresui, virškinimo sutrikimams ar stuburo skausmams, todėl ligos lieka nediagnozuotos.
Širdies ligų jaunėjimo priežastys
Širdies ligos „jaunėja“ dėl spartaus gyvenimo tempo, ilgo streso poveikio, fizinio inertingumo, netaisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Taip pat svarbų vaidmenį turi genetika ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Šie veiksniai susumavus didina infarkto ir insulto riziką net darbingo amžiaus moterims.
Kaip neatkreipti dėmesio į simptomus gali būti pavojinga
Neįprasti simptomai dažnai būna subtilūs: krūtinės nemalonumas, dusulys, greitas nuovargis ar sumažėjęs fizinis pajėgumas. Kartais skausmai krūtinėje interpretuojami kaip refliuksas, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje – kaip skrandžio sutrikimas, o pečių ir nugaros skausmai – kaip stuburo problema. Tokios klaidos veda prie pavėluotos diagnostikos, o tai gali lemti rimtus širdies kraujagyslių pažeidimus.
Gyvenimo būdo poveikis širdies sveikatai
Fizinio aktyvumo stoka lemia nutukimą, blogėjančią lipidų ir gliukozės apykaitą bei padidėjusį kraujospūdį. Reguliarus judėjimas – nebūtinai intensyvios treniruotės – žymiai sumažina riziką: pakanka kasdienio 30–60 minučių ėjimo arba važiavimo dviračiu. Tinkama mityba mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, o rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo vengimas apsaugo kraujagysles ir širdies raumenį.
Prevencija ir patikros
Net jei simptomų nėra, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis pagal šalies prevencines programas — ypač nuo 50 metų arba anksčiau, jei anksti prasidėjo menopauzė ar yra kitų rizikos veiksnių. Pagrindiniai tyrimai: gliukemija, lipidograma, kraujospūdžio matavimas. Įvertinus rizikos veiksnius, šeimos gydytojas gali skirti detalesnius kardiologinius tyrimus.
Ką daryti kiekvieną dieną
Pirminė prevencija prasideda nuo kasdienių pasirinkimų: subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, rūkymo nutraukimas ir saikingas alkoholio vartojimas. Svarbu stebėti svorį, kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį bei laiku gydyti lėtines ligas. Nuolatinė sveikatos priežiūra padeda stebėti rizikas ir imtis korekcijų laiku.
Mikroelementai ir mityba
Kalio ir magnio pakankamas kiekis padeda reguliuoti širdies ritmą ir kraujospūdį. Kalio šaltiniai: bananai, bulvės, pomidorai, kopūstai, riešutai. Magnio randama žaliose lapinėse daržovėse, pieno produktuose, duonoje ir riešutuose. Subalansuota mityba kartu su fizine veikla sudaro tvirtą prevencijos pagrindą.
Jeigu pastebite neįprastus simptomus arba turite rizikos veiksnių, nedelskite – kreipkitės į šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo korekcijos gali išgelbėti sveikatą ir gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.